Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #61 Pokalbis su Dominyka Venciūte

Olimpinės čempionės Vidos Vencienės dukra Dominyka Venciūtė nuo mažens matė, ką reiškia atkaklumas ir ryžtas. Nors sportas lydėjo ją paauglystėje, tikruoju jos pašaukimu tapo švietimas – nuo rinkodaros dėstymo universitete iki mokymų ir konsultacijų komunikacijos bei įvaizdžio formavimo temomis. Šiandien D. Venciūtė – ISM ekonomikos ir vadybos universiteto profesorė, bene jauniausia Lietuvoje, bei konsultacijų įmonės „Persona Cognita“ įkūrėja, padedanti žmonėms ir organizacijoms kurti stiprius prekės ženklus.

Kaip pristatyti visuomenei savo asmeninį prekės ženklą ir save? Kaip elgtis, apie ką kalbėti socialiniuose tinkluose, kad pritrauktum auditorijos dėmesį? Ar susikurtas įvaizdis turi būti autentiškas ir atitikti tikrąjį tave? O gal galima šiek tiek pagražinti realybę? Žiniomis apie tai D. Venciūtė pasidalino renginių organizatoriaus Aurimo Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Ką daryti, kad socialiniai tinklai kurtų vertę?

D. Venciūtė, kalbėdama su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sako, kad iš tiesų mes visi kuriame savo asmeninį prekės ženklą, tik ne visi sąmoningai tai suvokiame. Pavyzdžiui, komunikuodami socialiniuose tinkluose formuojame savo įvaizdį. Nuo jo gali priklausyti, kaip mus vertins kiti, kaip seksis profesiniame kelyje, kokios galimybės atsivers. Tačiau kas yra tas asmeninis prekės ženklas?

„Jei paklausčiau, su kuo tau asocijuojasi, pavyzdžiui, „Nike“, „Adidas“ ar „Balenciaga“, ką sakytum? Vardintum logotipo spalvas, šriftus? Greičiausiai ne. Turbūt kalbėtum apie emocijas. Taigi prekės ženklas yra tam tikras vidinis žmogaus jausmas, įspūdis, nuomonė apie tam tikrą produktą, paslaugą ar organizaciją. Kai kalbame apie asmeninius prekės ženklus – lygiai tas pats. Tai yra tam tikras jausmas, įspūdis, nuomonė apie kitą žmogų. Visi apie vieni kitus galime susidaryti tam tikrą įspūdį, todėl, pagal apibrėžimą, kiekvienas turime asmeninį prekės ženklą. Tačiau ar jį vystome sąmoningai ir strategiškai – tai jau kitas klausimas“, – aiškina profesorė.

Kiek savęs verta parodyti socialiniuose tinkluose? Demonstruoti nuogą realybę ar šiek tiek pagražinti paveikslą? Ekspertė tvirtina, kad su pagražinimais persistengti nereikėtų.

„ Nors autentiškumo sąvoka šiandien jau kiek pabodusi, jis išlieka esminis. Natūralu, kad dauguma šiek tiek pagražiname realybę. Bet žmonės, kurie yra autentiški, natūralūs, mažai ką nuslepia, yra įdomesni auditorijai. Kodėl? Todėl, kad auditorija gali su jais susitapatinti. Aš – toks pats kaip ir tu, tada man yra įdomu. Jei naujienų sraute matau dalykus, kurie man atrodo labai tolimi ir nepasiekiami, man bus sunku su tuo susitapatinti. Greičiausiai tokio žmogaus neseksiu, nebent jis įkūnytų viziją, į kurią lygiuojuosi“, – sako D. Venciūtė.

Kai tampame priklausomi nuo patiktukų

Vis dėlto trokštant populiarumo nesunku imti pildyti sekėjų užgaidas ir komunikuoti ne tai, kas esame, o tai, ko nori auditorija. „Ar kartais netampame tų reakcijų įkaitais, nepradedame pataikauti sekėjams?“ – klausia A. Kamantauskas laidos viešnios. D. Venciūtė pritaria, kad žmonės iš tiesų dažnai tampa priklausomi nuo patiktukų. Nors pataikavimas algoritmui ir bandymas įtikti auditorijai gali turėti šiokį tokį poveikį, ilguoju periodu tai gali atstumti sekėjus.

„Matau, kaip žmonės bando pateikti informaciją tam tikru būdu, kad tik gautų daugiau like‘ų. Ilgainiui auditorija tai nuskaito. Tampa aišku, kad tai ne natūralus žmogaus stilius. Matau, kad tam tikru laiku įkelta, tam tikra nuotrauka panaudota, tekstas atitinkamai sukonstruotas, kad būtų pataikaujama algoritmams. Auditorijai ilgainiui tai taps neįdomu“, – išlaikyti autentiškumą ir natūralumą ragina ekspertė.

Tačiau, anot jos, išmanyti algoritmus ir paisyti rekomendacijų taip pat svarbu. „Mes galime būti geriausi, bet jei nebūsime geriausiai žinomi, greičiausiai mūsų žinutė nepasieks tinkamos auditorijos. Algoritmus reikia suprasti, paisyti jų, bet jie neturėtų būti pagrindinis tikslas. Mano pagrindinis tikslas turėtų būti – ką aš noriu pasiekti vystydama savo asmeninį prekės ženklą, kokį noriu palikti pėdsaką, kokią noriu kurti vertę auditorijai. Tai turėtų būti prioritetas“, – svečiuodamasi režisieriaus, renginių organizatoriaus Aurimo Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ sako D. Venciūtė.

Trys klausimai sau pačiam

Ar egzistuoja universali sėkmingo asmeninio įvaizdžio socialiniuose tinkluose formulė? D. Venciūtė sako, kad jokių visiems galiojančių taisyklių nėra. Taisykles patys kuriame, patys ir laužome. Kas veikia vienam, gali netikti kitam. Todėl svarbiausia – pažinti save. Tai padaryti padės sau užduoti taiklūs klausimai.

Pirmasis klausimas: koks mano tikslas? Galbūt išauginti savo auditoriją iki 10 tūkst. per tam tikrą laiką? O gal būti pakviestam į konferenciją, kurioje noriu pasidalinti savo ekspertinėmis įžvalgomis? Profesorė siūlo nusistatyti konkrečius tikslus, kurie turėtų būti pasiekti per konkretų laiką. Kitas svarbus žingsnis: atrasti ir pažinti savo auditoriją. Tad svarbu savęs paklausti: kas yra tie žmonės, kurių akyse noriu vystyti savo asmeninį prekės ženklą ir kuriems noriu kurti turinį?

„Kai žinau auditoriją, atitinkamai formuluosiu tam tikras žinutes. Galvosiu ir rašysiu turėdama tą auditoriją galvoje. Tolesniuose etapuose lengviau kurti turinį galvojant, kas yra mano skaitytojas. Ir trečias dalykas – klausimas, kaip noriu save pozicionuoti? Kaip noriu, kad mane kiti matytų? Su kuo identifikuotų?“, – sako D. Venciūtė.

Ekspertė primena, kad asmeninio prekės ženklo formavimas nesibaigia socialiniais tinklais. Svarbu ir tai, kaip atrodome bendraudami „offline“. O gyvas įvaizdis neturėtų skirtis nuo to, kurį formuojame socialiniuose tinkluose.

Įkvepia olimpinė čempionė

Kokios asmenybės socialiniuose tinkluose įkvepia pačią D. Venciūtę? Profesorė sako, kad jai pavyzdys ir įkvėpimas – pavyzdingai savo įvaizdį kurianti olimpiečių pora.

„Yra tikrai fantastiškų pavyzdžių. Vienas mano mėgstamiausių paskyrų – The Woodhalls – olimpinė šuolių į tolį čempionė Tara Davis-Woodhall ir jos vyras, paralimpinis čempionas Hunter Woodhall. Jie savo asmeninius prekių ženklus vysto ir atskirai, ir kaip šeima. Visas palaikymas, kurį šį pora spinduliuoja vienas kitam, labai įkvepia“, – sako A. Kamantausko pašnekovė.

Anot jos, sportininkai ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojai socialiniuose tinkluose apskritai pritraukia daug dėmesio. Tačiau kodėl vieniems sekasi, o kitiems nepavyksta sudominti auditorijos? „Sportininkams galėtų būti labai lengva save pristatyti, parodyti, pritraukti rėmėjus. Tačiau dažniausiai pritrūksta laiko arba yra tam tikras kuklumas“, – aiškina D. Venciūtė.

Nepaisant to, profesorė sako, kad kuklumas nebūtinai turi trukdyti siekti tikslų. Kartais ir kukli, santūri komunikacija gali būti įdomi. O svarbiausia – išlaikyti balansą tarp to, ko nori auditorija ir to, kas esi tu pats.