Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #60 Pokalbis su Giedriumi Dzekunsku

Dirbtinis intelektas (DI) atlieka vis daugiau funkcijų, kurias anksčiau atlikdavo žmogus. Nors vieniems šis įrankis palengvina darbą, kitiems kelia baimę. Ir ne be reikalo. „Mano prognozė – kad jauniems specialistams bus vis sunkiau susirasti darbą. Tai yra liūdna prognozė“, – sako „Danske Bank“ filialo vadovas Lietuvoje Giedrius Dzekunskas.

Beveik 5 tūkst. darbuotojų turinčios įmonės vadovas renginių organizatoriaus Aurimo Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ prabilo apie greitus ir aukštyn kojomis rinką verčiančius pokyčius. Ar ne per greitai skubame integruoti skandinavišką darbo modelį į savo kultūrą? Ko reikia darbuotojui, kad jis būtų laimingas ir produktyvus? Ir kodėl šiais laikais visiems reikia psichologo?

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Dirbtinis intelektas išstumia jaunus darbuotojus

„Dauguma paprastų darbų, nuo kurių anksčiau pradėdavo jauni specialistai, yra automatizuojami. Anksčiau ką tik atėjusiems dirbti programuotojams duodavo rutininius darbus. Dabar labiau patyręs programinės įrangos specialistas tiesiog atlieka tai dirbtinio intelekto pagalba. Jei pažiūrėsime į paslaugų industriją, yra daug darbų, kurie padeda jaunam žmogui suprasti, kaip sistema veikia, kokia yra darbo kultūra. Šie darbai yra didžiuliu greičiu automatizuojami“, – sako „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas, kalbėdamas su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku.

Pasak jo, dauguma procesų įvairiose srityse bus automatizuoti per tris ar keturis metus. Sistema nesugebės apdoroti tik tų dalykų, kurie yra sudėtingi, nestandartiniai, reikalauja išskirtinės įžvalgos, būdingos tik žmogui.

„Bet kaip tada jaunam specialistui ateiti į darbą, kuriame reikia aukšto lygio kompetencijų, nes kiti darbai yra automatizuoti? Nežinau. Bet tikiu, kad žmonės visada prisitaiko, jie randa savo kelią, ir sistema veikia. Manau, pradės ateiti į rinką žmonės, kurie ne tik lengvai ir produktyviai naudosis dirbtiniu intelektu, bet ir turės kitų gebėjimų“, –tvirtina G. Dzekunskas.

Tačiau šiuo metu jis neįžvelgia tokio scenarijaus, kuriame jauniems žmonėms atėjimas į rinką taptų lengvesnis. Maža to, jau dabar jaučiami pirmieji pokyčiai įmonių struktūrose.

„Galime pasižiūrėti pagal bendrovių struktūrą. Anksčiau ji būdavo piramidinė – apačioje daug jaunų specialistų, per vidurį jų kiek mažiau, o viršuje – ekspertai. Buvo tobulas „fabrikas“ gerąja prasme ruošti ekspertus. Tačiau jau dabar daugumos įmonių struktūra yra rombinė: jaunų specialistų yra mažiau nei vidutinio lygio. Kiekvienais metais 5-6 procentais mažėja rolių jauniems darbuotojams. Galbūt bus industrijų, kurios išlaikys piramidės formą. Bet ką matau iš didžiųjų paslaugų įmonių – nebėra didelio poreikio jauniems žmonėms“, – sako G. Dzekunskas.

Jis kelia klausimą ir dėl akademinės  bendruomenės – ar ji pajėgs greitai adaptuotis ir įtraukti į mokymo programas pakankamai DI kompetencijų? Nes jų poreikis, pasak vadovo, tik auga ir augs ateityje.

Skandinaviškas modelis – patrauklus, bet ar efektyvus?

Ne tik dirbtinis intelektas, bet ir žmonių požiūris keičia darbo kultūrą. Laikai, kai aukštinome persidirbimą ir mielai dirbome viršvalandžius – praeityje. Dabar dauguma idealizuoja skandinavišką modelį, pagal kurį stengiamasi dirbti mažiau, bet efektyviau.

„Danske Bank“ Lietuvoje vadovas sako, kad šis modelis įkvepiantis. Žmonės turi daugiau laiko šeimai, saviugdai, pomėgiams, sveikatai.

„Skandinavai yra pavyzdys, kaip kokybiškai žmonės gali gyventi. Ketvirtą valandą praktiškai ofisas tuščias. Tuo metu Amerikoje – žiurkių lenktynės, visi bėga, griūva. Kai nuvažiuoju į kitą šalį, atkreipiu dėmesį, kokiu greičiu savaitgalį žmonės vaikšto miesto centre. Niujorke ir Londone šeštadienį žmonės praktiškai bėga į metro ir iš metro. Kodėl? Nežinau. Kopenhagoje žmonės net ir darbo dieną niekur nebėga, ramiai vaikšto“, –  tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ pasakoja G. Dzekunskas.

Tačiau, pasak jo, skandinaviškų vertybių integravimas lietuviškoje visuomenėje kelia ir iššūkių. Ar iš tiesų esame tam pasiruošę?

„Vienintelis dalykas, kuris mane neramina – ar iš tikrųjų mes neišsišakojame tarp atlygio lūkesčio ir efektyvumo, kurį galime sukurti kaip žmonės? Ar mes ne per greitai evoliucionuojame iš to work hard, play hard modelio į tokį pakankamai subalansuotos, homogeniškos, labai brandžios visuomenės modelį, koks yra Skandinavijos šalyse? Jiems tai užtruko 50 metų, mes bandome peršokti per penkis“, – pabrėžia A. Kamantausko pašnekovas.

Anot jo, jau dabar atėjus į didelės įmonės automobilių parkavimo aikštelę šeštą valandą vakaro ten jau nebėra 50 proc. automobilių. Penktą valandą ar net pusę penkių visi jau būna namuose.

„Žmonės turi daugiau gyvenimo. Jei sugeba susitvarkyti su darbais, gali skirti daugiau laiko šeimai, sau – nuostabu. Žiūrint iš verslo pusės, klausimas ar mes išlaikome tą patį produktyvumą? Neturiu aiškaus atsakymo į tai“, – sako „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas.

Paklaustas, ar jo įmonėje galėtų būti įvesta keturių darbo dienų savaitė, jis atsako kategoriškai – to nenutiks niekada. „Nebent turėsime keturių dienų darbo užmokestį – tuomet nors ir rytoj“, – juokauja vadovas.

Ko reikia laimingam darbuotojui?

„Laimingas darbuotojas yra mažiausiai 10 kartų produktyvesnis“, – anksčiau yra sakęs G. Dzekunskas. Šiuo metu populiaru motyvuoti darbuotojus vadinamaisiais small benefits – nemokamais užkandžiais, sporto klubo abonementais ir panašiai. Kokia iš tiesų tokios motyvacijos vertė? G. Dzekunskas pateikia kitą požiūrį.

„Kai darbas neįdomus, galbūt vadovai negeri, galbūt darbo pobūdis rutininis – tada greitai bandelės ir meduoliai pasidaro labai svarbu. Tuomet vienintelis pokalbis, kuris vyksta per susitikimus yra „kur dingo bandelė“ arba „kur dingo pienas“. Tai nėra tikroji problema. Maži dalykai nėra taip svarbu“, – sako „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas.

Anot jo, kur kas svarbiau už simbolinius paskatinimus ir mažus priedus – darbo prasmės pojūtis. „Jei norime būti laimingi, turi būti geras tikslas, kodėl mes darome tą darbą. Ar plytą lipdom ar Bažnyčią statom – yra skirtingas emocinis įsitraukimas. Girdėjau tokį posakį, kuris įstrigo visam gyvenimui: žmonės nemiršta nuo sunkaus darbo, jie miršta nuo darbo, kurio nekenčia. Kai turi labai įdomų projektą, esi emociškai prie jo prisirišęs – tu gali dirbti 16 val. per parą metus laiko. Ir viskas su tuo gerai. Dopaminas ir ta emocija tave veda į priekį. Ir atvirkščiai, yra darbai, kuriuos dirbi 2 valandas per parą, bet tu jų nemėgsti, pavargsti, grįžti namo juodais paakiais“, – sako G. Dzekunskas.

Ji sako akcentuojantis kūrybinį pradą – juk kiekvienas žmogus džiaugiasi galėdamas sukurti kažką svarbaus. Tai jam suteikia jėgų ir prasmės jausmą gyvenime. Kitas svarbus elementas – emocinis saugumas ir psichologinė gerovė.

„Mano, kaip vadovo, misija yra sukurti žmonėms emociškai tinkamą aplinką. Kuo saugesnė aplinka, tuo kokybiškesni sprendimai priimami“, – sako G. Dzekunskas. Jis pripažįsta, kad šiais laikais darbuotojai turi vis daugiau emocinių ir psichologinių iššūkių, todėl kartais pasikonsultuoti su psichologu gali būti naudinga kiekvienam. Anot jo, psichika – kaip raumuo, kurį taip pat turime treniruoti.

„Daug žmonių turi psichologinių problemų, ir tai mažina produktyvumą. Jei atsiverstume Maslow piramidę ir pažiūrėtume, kokie yra pagrindiniai poreikiai, tai yra: saugumas, maistas, aukščiau – emocinė gerovė ir savirealizacija. Kodėl anksčiau nebuvo tiek daug emocinių problemų? Manau, todėl, kad ant kurio Maslow piramidės laiptelio stovime – tomis ligomis ir sergame“, – sako G. Dzekunskas.

Galiausiai jis pabrėžia bendruomeniškumo svarbą, nes be to neįmanoma nei emocinė gerovė, nei profesinis produktyvumas.

„Žmonėm reikia renginių, reikia būti kartu. Mes esam bendruomeniniai gyviai. Blogiausias dalykas, ką gali padaryti žmogui – tai uždaryti jį į vienutę“, – sako „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas.