Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #57 Pokalbis su Tomu Sakro

Vienas pirmųjų Lietuvoje su dirbtinio intelekto (DI) įrankiais profesionalius vaizdo įrašus, reklamas ir muzikinius klipus pradėjęs kurti menininkas Tomas Sakro, rodos, turėtų mėgautis šlove savo karjeros viršūnėje. Tačiau realybė – visai kitokia. Kalbėdamas naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje, audiovizualinio turinio kūrėjas pripažįsta – visapusiškai džiaugtis sėkme jam trukdo apsišaukėlio sindromas.

Nepasitikėjimas įkvepia kūrybai

Apsišaukėlio sindromas yra psichologinė būsena, kuomet žmogus linkęs menkinti savo pasiekimus, juos aiškindamas sėkme, atsitiktinumu ar išorinėmis aplinkybėmis. Tokia būsena neretai būdinga talentingiems, kompetentingiems ir daug pasiekusiems asmenims, kurie, nepaisydami aplinkinių pripažinimo, išgyvena stiprų vidinį nepasitikėjimo savimi jausmą.

„Kartais jaučiu apsišaukėlio sindromą. Atrodo, jog visi aplinkiniai klysta manydami, kad padarei kažką gero, o tau pačiam atrodo, kad taip gavosi tik per kažkokį atsitiktinumą. Atrodo, kad tave tuoj visi demaskuos, nors ir supranti, kad tam nėra jokio loginio pagrindo. Būtent šis jausmas ir priverčia dar daugiau dirbti, mokytis ir kurti“, – kalbėdamasis su renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autoriumi A. Kamantausku pripažįsta T. Sakro.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Išgyvenant apsišaukėlio sindromą, susiduriama su paradoksu: kuo labiau ugdai savo talentus, gilini žinias ar sulauki aplinkinių pagyrų, tuo stipriau imi abejoti savo įgūdžiais ir gebėjimais, o norėdamas atsikratyti abejonių, dar stropiau mokaisi.

Iš dalies toks paradoksas skatina žmogų būti žingsniu priekyje, o tai – didelis privalumas šiuolaikiniame technologijų amžiuje, kuriame viskas sparčiai kinta. Kitaip tariant, jeigu aistra technologijoms įkvėpė T. Sakro anksti pagauti DI bangą, tai retsykiais patiriamas apsišaukėlio sindromas jam padeda dar geriau ją įvaldyti.

„Kai atsirado ChatGPT, prieidavau prie visų ir sakydavau –  chebra, pažiūrėkit, kas vyksta, čia bus revoliucija, čia bus ateitis. Niekas manęs neklausė. Kai atsirado „MidJourney 3.0“, su kuriuo gali parašyti tekstą ir iš nieko gauti paveikslėlį – dalyką, kurio nebuvo ir staiga jis yra – aš nebegalėjau veikti nieko kito, tik generuoti, generuoti ir dar daugiau generuoti“, – pirmąją pažintį su dirbtiniu intelektu tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ prisimena T. Sakro.

DI – ateitis, kurios išvengti jau nebegalime

Daugiau kaip tris metus su skirtingais DI įrankiais – „Leonardo AI“, „Flux“, „Suno“, „Gemini“ ir kt. – aktyviai laisvalaikiu eksperimentuojantis kūrėjas tikina, kad tai – technologija, kurios negalime ignoruoti. Priešingai, turime ją kuo greičiau prisijaukinti.

„Jeigu rinkoje nori būti lyderiu, visų pirma, turi apmokyti savo komandą naudotis visais įmanomais dirbtinio intelekto įrankiais. <…> Tai kainuoja tik mūsų laiką, pastangas ir smalsumą. Visi turime internetą, kiekvienas iš mūsų gali domėtis ir savarankiškai pradėti mokytis. Informacijos apstu, kaip ir visada, bet žmonės paprasčiausiai yra tingūs“, – akcentuoja T. Sakro.

Jo teigimu, kiekvienas asmuo anksčiau ar vėliau bus priverstas tapti aktyviu DI vartotoju, nes ši technologija taps ne mažiau svarbia žmogaus gyvenimo dalimi nei elektra. „Nė vienas iš mūsų nesame elektrikas, bet aplink mus yra lempos, apšvietimas, elektriniai įrenginiai. Mes visi esame elektros vartotojai –  tas pats bus ir su dirbtiniu intelektu“, – aiškina T. Sakro.

Dar prieš kelerius metus tik mokslinės fantastikos romanuose skambėjusios istorijos apie dirbtinio intelekto revoliuciją šiandien jau tapo realybe – DI kuria tekstus, generuoja vaizdus, rašo muziką, o netrukus, regis, gali pakeisti ir žmogiškąją darbo jėgą.

„Kokia yra profesija arba profesijos, kurios turi saugumo garantą, kad dirbtinis intelektas jų niekada nepakeis? Aš, pavyzdžiui, nesugalvoju. Manau, kad visos profesijos gali būti pakeistos – absoliučiai visos. Tiktai ne vienu metu, o po truputėlį“, – ekspertinėmis prognozėmis dalinasi T. Sakro.

Mokyklose siūlo įvesti DI raštingumo pamokas

Kalbėdamas apie informacinių technologijų kaitą, T. Sakro akcentuoja, jog šiuolaikiniam žmogui nebeužtenka turėti vien bazinių kompiuterinių įgūdžių: paraleliai jis privalo turėti žinių ir apie dirbtinį intelektą.

„Yra labai didelis pasipriešinimas, didelė baimė išbandyti kažką naujo, pradėti su tais įrankiais kažką daryti, nes „man nesigauna, man baisu, aš kažko nesuprantu“. Taip ir padedama į tolimesnį stalčių, o tai yra blogiausia, ką galima padaryti“, – įsitikinęs T. Sakro.

Dėl šios priežasties Lietuvos mokyklose bei kitose ugdymo įstaigose T. Sakro siūlo kaip įmanoma greičiau įvesti DI raštingumo pamokas, o ne riboti vaikų prieigą prie dirbtinio intelekto.

„Turi būti ribojimas, reguliavimas. Geriau atsiskaitymų metu uždrausti visus įrenginius, telefonus ir kompiuterius, kad mokiniai sėdėtų klasėje ir rašytų, spręstų užduotis tiesiog iš savo atminties. Nes, kaip ten bebūtų, žmogiškasis protas vis tiek turi būti lavinamas. Tačiau reikėtų, kad vėliau tos pačios užduotys būtų atliekamos, naudojant papildomus DI įrankius.

Nes kas nesinaudoja DI įrankiais, tas yra keletą žingsnių atgal. Tas, kuris naudojasi, gali padaryti daug greičiau ir atlikti kelių žmonių darbą. Tai tampa būtinybe – kam per daug googlinti, kam vaikščioti per dešimt skirtingų puslapių, kai galime per vieną puslapį atlikti tą patį?“, – sako T. Sakro.

Menininkas pastebi, kad žmonių baimės DI atžvilgiu dažnai būna neracionalios. Daugelis bijo, kad ši technologija atims darbo vietas ar kitaip neigiamai paveiks žmogaus gyvenimą, tačiau, kaip pastebi T. Sakro, didesnė tikimybė suklysti, apgauti ar net pakenkti kitam vis dar išlieka paties žmogaus rankose.

„Saugiau yra skristi lėktuvu negu važiuoti automobiliu, bet vis tiek žmonėms kažkodėl atrodo, kad reikia bijoti lėktuvo, nes jis skraido ir gali sudužti, o kadangi automobiliu važiuoji kiekvieną dieną, vadinasi, nieko nenutiks. O iš tikrųjų nė velnio: didesnė tikimybė yra mirti pakeliui į oro uostą negu skrydžio lėktuvu metu“, – sako T. Sakro.

Atgrasus žvilgsnis į viską, kas yra svetima ir dar nepažinta, labai žmogiška savybė, todėl T. Sakro įsitikinęs, kad požiūris į DI pasikeis – tik reikia kantriai luktelėti.

„Mano nuomone, gyvename nuostabiausiu laiku žmonijos istorijoje. Turim tokias galimybes, kokių nebuvo absoliučiai niekada. Šiandien kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad jis būtų nukeliavęs į šalį, kurioje niekada nebuvo – skamba keistai, bet galima tai padaryti. Galima sukurti savo klonus – tai yra įrankiai kūrybos, marketingo, automatizacijų plėtrai. Vienintelis dalykas, ką reikia nugalėti – savo tingulį, nes tai tikrai nuostabūs laikai“, – šypteli T. Sakro.