Kas keičia renginių sektorių ir kokios naujos profesijos atstovai turi papildyti rinką?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 01 24

Aurimas Kamantauskas, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas

Pandemija, infliacija ir besitęsiantis karas Ukrainoje stipriai paveikė visus sektorius, renginių rinką – taip pat. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse tai paskatino esmines renginių organizavimo rinkos transformacijas ir, be didžiulių praradimų, atnešė ir nemažai gerų pokyčių. 

Šokas, susitaikymas ir prisitaikymas – tai trys pagrindinės fazės, kurias tenka išgyventi ištikus krizei. Visas šias fazes pastaraisiais nesibaigiančių iššūkių metais patyrė (ir ne vieną kartą) ir renginių sektorius. 

Mūsų įmonė, renginių organizavimo paslaugas teikianti jau antrą dešimtmetį, irgi ne  išimtis – puikiai žinome, ką reiškia, kai visi planai, projektai ir renginiai staiga sustoja ir lieka tik didžiulė nežinia, kas bus toliau. 

Vienu metu atrodė, kad belieka tik uždaryti duris ir laukti – taip ir darėme. Kaip ir visi, stebėjome aplinką ir laukėme, kas bus. Kol nusprendėme, kad laukti gana – reikia veikti, daryti kitaip, bet daryti. Taip galiausiai savo renginių agentūroje mes perėjome visus etapus: visišką darbų sustojimą, naujų nišų ieškojimą ir produktų kūrimą bei itin staigų atsigavimą, kurį galiausiai vainikavo rekordiniai rezultatai, todėl į 2022-uosius šiandien žvelgiame kaip į visomis prasmėmis sėkmingiausius metus mūsų įmonės istorijoje. 

Pokyčiai rinkoje ir renginių organizatorių adaptacija

Vis dėlto žvalgydamiesi po renginių rinką matome, kad vienos renginių organizavimo įmonės prie pokyčių prisitaikė ir dabar sėkmingai dirba toliau, o kitos taip ir neberado sau vietos pasikeitusioje aplinkoje ir galiausiai visai nutraukė veiklą. Yra ir tokių, kurios, per pandemiją išsivaikščiojus darbuotojams, buvo priverstos visiškai pakeisti profilį, todėl taip pat išnyko iš renginių organizatorių žemėlapio.

Nors pandemijos suvaržymai baigėsi, o renginiai nuo praėjusių metų vasaros vėl vyksta gausiai, be to, išmokome dirbti ir artimo karo, tebevykstančio Ukrainoje, sąlygomis, itin staigus renginių sugrįžimas netikėtai tapo nauju iššūkiu ar net sukrėtimu daugeliui renginių rinkos dalyvių Lietuvoje. 

Kas nutiko? Praeitą vasarą rekordiškai išaugęs renginių užsakymų kiekis perkaitino darbuotojus, todėl nemažai agentūrų prarado talentingus žmones – jie, neatlaikę krūvio, tiesiog metė darbus. Tai lėmė klientų – renginių užsakovų – migraciją, renkantis kūrybinę agentūrą, nes išėjusių talentų arba nespėta pakeisti kitais, arba naujai atėjusieji buvo dar nepakankamai kvalifikuoti. Taip tarp agentūrų įvyko ne tik didžiulė klientų, bet ir įvairių paslaugų tiekėjų migracija, lėmusi esminį sujudimą rinkoje, o kartu – ir nemažai teigiamų pokyčių. Tam tikra prasme manau, kad tai buvo geriausia, kas galėjo įvykti, sujudinant rinką ir išryškinant stipriausius jos žaidėjus – naujus atrastus klientus reikėjo įtikinti savo potencialu bei paslaugų kokybe, tad tai paskatino agentūras dar labiau pasistengti ir išlaisvinti savo kūrybiškumą. 

Atsitiesti ir prisitaikyti turėjo išmokti ir užsienio agentūros

Dalyvaudamas Taline gruodį vykusiame forume „Amber Prize“, į kurį susirinko renginių organizatoriai bei ekspertai iš Šiaurės ir Baltijos šalių, bei kituose rinkos tendencijų renginiuose Kopenhagoje, Paryžiuje ir kitur kaskart įsitikinu: pastaraisiais metais išgyventi didžiulį šoką, atsitiesti ir prisitaikyti turėjo  visi, dirbantys renginių sektoriuje.

Kainų šuolį irgi patyrėme ne tik mes Lietuvoje – kiek tenka stebėti, daugelyje šalių renginiams skirtos išlaidos pastaraisiais metais padidėjo 40-45 proc. Nepaisant to, 2022 m. įmonės su trenksmu grįžo į renginių areną ir įgyvendino tiek dėl pandemijos anksčiau neįvykusius, tiek naujus renginius ir panašu, kad ši tendencija tęsis ir šiemet. Gyvų susitikimų išsiilgusios įmonės ir organizacijos bandys atsigriebti už prarastus dvejus karantinų ir kitų išbandymų paženklintus metus.

Vienas esminių pokyčių, kurį pajuto renginių organizatoriai visose šalyse 2022 m., – kone visi renginiai iš nuotolio vėl grįžo į fizinį formatą. Šiuo metu net 90 proc. renginių vėl vyksta gyvai ir tik 10 proc. organizuojami nuotoliniu arba hibridiniu būdu. Tai irgi bendra tendencija, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Vis dėlto, nors nuotolinių renginių paklausa visur gerokai priblėso, tai nereiškia, kad šis renginių formatas išnyks – jis tikrai niekur nedings ir išlaikys tam tikrą paklausą, priklausomai nuo renginio pobūdžio, ir ateityje.

Renginiams sugrįžus kaip niekad aktualus tampa ir jų kokybės klausimas. Deja, stebint renginių gausą neretai tenka pastebėti, kad prioritetas yra teikiamas kiekybei, o ne kokybei. To neturėtų būti. Jei jau organizuojamas renginys nuotoliniu būdu, derėtų tai daryti profesionaliai ir investuoti į tam pritaikytas specialias platformas, užuot siekiant pasinaudoti pigesnėmis, o dar blogiau – nemokamomis jų versijomis. Kad ir koks tai buvo renginys, gyvas ar nuotolinis, turėtume siekti, kad jį prisimindami kuo ilgiau išlaikytume gero įspūdžio efektą.

Tvarumas, metavisata ir išaugusi darbuotojų įtaka renginių turiniui 

Kalbant apie didžiausius pokyčius, kurie pastaraisiais metais įvyko renginių sektoriuje, norėčiau išskirti tvarumą bei atsakingą požiūrį į aplinkosaugą – tai tampa vis svarbesniu aspektu ir renginiuose. Organizuojant renginį, jau nepakanka naudoti grotažymės „I am sustainable“ ar pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerio, organizacijoms ir renginių organizatoriams keliami aukštesni reikalavimai. Tvarumas turi tapti esminiu renginio principu, apimančiu visus etapus – nuo sugalvotos idėjos, planavimo iki jos įgyvendinimo. Todėl vis dažniau renginių dekoravimui, infrastruktūros, reikiamų priemonių, logistikos sprendimams naudojamos perdirbamos medžiagos. 

Svarbiu klausimu tampa ir tai, kaip pagamintus objektus panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, vienas iš sprendimų po įvykusio renginio likusias scenografijos dalis perduoti vaikų darželiui. 

Renginių organizatoriams tenka apgalvoti daugybę dalykų, kurie neretai atrodo tarsi nematomi darbai. Vienas jų – originalus dalyvio krepšelis, kurio turiniui taip pat taikomi tvarumo principus atitinkantys reikalavimai. Pastebiu, kad vis rečiau spausdinamos renginių programos, nenaudojamos akreditacijos, šie renginiams reikalingi atributai keičiami skaitmeniniais sprendimais. Jei vis dar renkamasi naudoti krepšelius, tai jie būtinai turi būti pagaminti iš perdirbtų medžiagų, tausojančių aplinką. Šie minėti sprendimai, manau, yra puikios priemonės siekiant keisti ne tik savo, bet ir kitų elgseną ir reaguoti į vykstančius klimato pokyčius. 

Dar viena nauja tendencija kalbant apie renginius – įmonių darbuotojai tampa labai svarbia grandimi organizuojant renginį ir prisidedant prie jo turinio. Vadovai supranta, kad būtent darbuotojų dėka padidėjo įmonės pajamos ir pelnas, todėl darbuotojams suteikiama vis daugiau įtakos spręsti dėl renginio biudžeto, parinkti sceną renginiui, geriausius atlikėjus, stipresnį turinį. Be to, renginiai tampa vizitine darbdavio kortele ir svarbiu gerovės paketo elementu motyvaciniame krepšelyje, konkuruojant dėl naujų darbuotojų pritraukimo ne tik darbo užmokesčiu. 

Apskritai įmonės renginys tampa tokiu reiškiniu, kuris privalomai turi būti ne tik motyvacinė priemonė, bet ir progresyvus savo turinio prasme. Organizuojant renginius, tampa svarbu pripažinimas ir garsūs vardai, o klientai vis dažniau teiraujasi, kas yra renginio režisierius. Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl žinomi ir viešinami kino režisieriai, o neįvardijamas renginių režisierius? Manau, kad ateityje renginių sektoriaus atstovai turi dėti pastangas, kad renginių režisierius taptų profesija. 

Kitas svarbus dalykas, kurį ne visi pripažįsta, kad tai jau nebe ateitis, o dabartis, yra  virtualioji realybė ir metavisata. 

Jau šiandien virtualioje realybėje ne tik žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, bet ir  vyksta koncertai, festivaliai ir kiti renginiai, o metavisata tampa dar vienu svarbiu reiškiniu renginių sektoriui.

Virtualioji realybė ir metavisata renginių sektoriuje

Metavisatos idėją puikiai atspindi daugeliui žinomas kompiuterinis žaidimas „Second Life“: čia žmonės gali žaisti, bendrauti, susitikti, dirbti – daryti viską virtualiai. Kas galėjo pagalvoti, kad prieš tris dešimtmečius pavartotas metavisatos terminas šių dienų pasaulyje simbolizuos technologijų virsmą. Kol kas niekas nesiryžta tiksliai prognozuoti, kaip greitai tobulės virtualios realybės įrenginiai ir kada metavisata bus prieinama ir patogi naudotis daugeliui žmonių, tačiau kalbama, kad ateityje verslai, neturintys erdvės metavisatoje, bus retenybė, kaip šiuo metu verslas, neturintis interneto svetainės.

Tad akivaizdu, kad pokyčiai renginių sektoriuje vyksta visomis prasmėmis, o norint prie jų prisitaikyti, būtina reaguoti greitai. Kaip bebūtų, esu įsitikinęs, kad dėl daugelio vykstančių pokyčių galiausiai laimės vartotojai – renginių užsakovai ir dalyviai.