Kamantinėjimai #21 Pokalbis su Giedriumi Savicku

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2023 12 27

Aktorius Giedrius Savickas – scenos meistras, lengvai paleidžiantis žiūrovų ašaras. Juoko ašaras, dažniausiai. O kaip atrodo jo gyvenimas už rampų šviesų? Naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ dalyje Giedrius atvirai dalijasi mintimis apie meną, šeimą, tikėjimą ir… animacinius filmukus.

Vietoj Tarkovskio renkasi Tomą ir Džerį

„Kažkada manęs paklausė: koks geriausias tavo dailininkas? Dali, dar kažkas? Ne. Man – Disnėjus. Gal dėl to, kad labai mėgstu spalvas. Gyvenant Lietuvoj, ypač tamsiuoju metų laikotarpiu, man tik Tomą ir Džerį norisi žiūrėti“, – visai rimtai sako aktorius.

Garsinti animaciją – vienas mėgstamiausių jo darbų. Animaciniuose filmukuose jį žavi gera muzika ir gera energija, kuri leidžia pailsėti nuo kartais sukrečiančios kasdienybės.

„Aš pavargau. Ypač dabar, šitoj situacijoj. Anksčiau galėjom žiūrėti filmus apie karą, kokį „Gelbstint eilinį Rajaną“ – kaip kietai viskas. Dabar užtenka man šito“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku kalbėjo Giedrius Savickas. Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Anksčiau, kaip būdinga scenos žmonėms, aktorius žiūrėjo Tarkovskį, Felinį ir panašius kūrėjus. Dabar sako atsipalaidavęs ir ekrane vietoj gilios prasmės mieliau renkasi gerą nuotaiką.

„Kuo toliau tuo labiau nebekreipiu dėmesio, ar tai geras humoras. Man juokinga, kai parkrenta žmogus ant banano žievės. Paleidi save. Man viskas faina. Faina „Mango“ daina. Visą jaunystę prasižiūrėjęs Felinius, Tarkovskius, dabar faina multiką pažiūrėt, „Policijos akademiją“. Man juokinga“, – šypsosi Giedrius.

Selfis – tik kartą gyvenime

G. Savickas atvirauja, kad nemėgsta į žiūrėti į save: „Aš tik vieną kartą gyvenime selfį esu pasidaręs“. Aktorius nestebi ir savo pasirodymų televizijoje ar teatre. Tačiau grįžtamojo ryšio sulaukia iš ištikimos kritikės – mamos.

„Man mama viską pasako. Viską žiūri ir sako: prastai šiandien, blogai atrodei, šnirpštei nosį, susikūprinęs. Na ir bandom taisyt. Televizija toks dalykas – jei mamos nebūtų, man būtų labai sunku dirbt televizijoje. Jei žinočiau, kad mamos nėra ir ji nežiūri, sakyčiau: o kam?“

Tačiau pagyrų iš ištikimiausios žiūrovės aktorius sulaukia retai.

„Mama negiria manęs niekada. Atsimenu, buvo „Tartiufo“ spektaklis. Nuėjo žmona, mama. Vaidinau Tartiufą. Daug žmonių, visi priima gerai. Einam ir mama pasakoja: fantastika, kokia scenografija, kaip Tomą vaidino… Ir viskas. Visi išvardinti, likau tik aš. Sakau, mama, bet aš kaip? Ai, tu? Nu jo, ir tu ten vaidinai. Gerai, viskas gerai. Aišku, mama nueis pas drauges į Klaipėdą ir sakys: sūnus Tartiufą vaidino Nacionaliam dramos teatre. Nu ką tu, ką tu! Vienas galėtų vaidinti (juokiasi). Bet čia pas mus turbūt toks šeimos bruožas“, – laidoje „Kamantinėjimai“ pasakoja aktorius.

Didžiausia svajonė – susilaukti vaiko

Giedrius ne tik kuria įsimintinus vaidmenis – jo veiklų ir pomėgių sąraše yra badmintonas, buriavimas, golfas, fotografija, džiazas, animacija. Kaip jis viską suspėja? „Aš neturiu vaikų. Man nereikia vežioti vaikų į būrelius, man reikia save vežioti į būrelį“, – juokiasi jis.

Ir netrukus priduria, kad didžiausia jo gyvenimo svajonė – susilaukti vaiko. Kažkada svajojęs apie septynis, dabar mielai paimtų ir vieną. Tačiau kol Dievas šitos svajonės neišpildė, energiją nukreipia į vaidmenis ir veiklas.

Vis didesnę reikšmę aktoriaus gyvenimui teikia ir tikėjimas. „Kuo toliau, tuo man tikėjimas eina stipriau. Ne dėl to, kad numirsi ir nori į Rojų patekti. O dėl to, kad man tai padeda išlikti žmogumi. Nepasiduoti pasaulio išprotėjimui. Man atrodo, kaip tik dabar mums reikėtų grįžti prie tikėjimo. Dabar visi gražūs, visi kieti, visi daug matė ir viską žino. Labai sunku yra parklupti. Ir aš, kaip vyras, puikybės kartais esu pilnas, garbėtroškos, laikymo save geresniu už kitus. Bet tikėjimas man leidžia taip pukšt – ir atsiklaupti. Pabūti niekuo. Tas yra labai didelė prabanga“, – dalinasi G. Savickas.

Karūną nuima žmona

Panašu, išpuikti Giedriui net ir norint nepavyks. Nes šalia tikėjimo yra dar viena „prevencija“ nuo puikybės – jo žmona.

„Namie tai aš karalius (juokiasi). Karaliūnas! Biškį išpindėju. Ir pagulėt man reikia, ir paduot, ir pavalgyt…. Nes aš gi važinėju į gastroles. Bet žmona greit nuima tą karūną nuo galvos. Būna, kad noriu kažką parodyt. Bet juk yra taip juokinga, kai žmonės dviese gyvena ir nori parodyt prieš kitą, kad viršesnis. Tai yra tikrai labai juokinga. Durnas gal?“ – juokiasi aktorius.

Kalbėdamas „Kamantinėjimuose“ Giedrius sakė, kad žmona – jo „migdomieji“, be jos vyrui sunku užmigti. O bendravimas metams bėgant tampa vis gražesnis.

Tai gal ir apskritai gyvenimas gerėja? Aktorius mano, kad mes visi šiek tiek „pareiname į protą“. Išsipagiriojome nuo sovietmečio ir imame gyventi visomis prasmėmis blaiviau.

„Turėjom pagiriotis ilgai. Dabar jau mūsų akys atsimerkė. Pradėjome sportuoti, sveiką maistą valgyti, pradėjome sveiką gyvenimo būdą. Sveiko proto būt. Tačiau tie toksinai dar valosi“, – pokyčiu džiaugiasi aktorius.

Anot Giedriaus, dabar gyvename išties gerai. Dar geriau bus, kai išmoksime nekompleksuoti, kad esame lietuviai.

„Man taip gražu sodai iš šiaudų. Fantastiškas grožis. Kažkada tai sodai – o jergutėliau! Viską išmest reikėjo. Bet reikėjo viską išmesti, suprasti ir dabar reikia vėl ištraukti. Vėl reikia daryti uogienę patiems. Vėl visi renka grybus. Pažiūrėk Instagrame. Prieš tai niekas nerinko grybų – visi valgė snikersus. Bet mes pavalgėm, atsigėrėm kolos. Ir supratom, kad skani yra gira, šaltalankių arbata, čiobrelis. Einam patys, renkam. Ir man labai faina“, – šypsosi Giedrius.