Sotūs, bet ištroškę renginių: 8 iš 10 lietuvių renkasi ne daiktus, o patirtis
Nesistebėkite sausakimšomis kino salėmis ar iššluotais bilietais į Lietuvos ir užsienio žvaigždžių koncertus, nes tai – renginiai, į kuriuos ateinančiais metais lietuviai investuos vis daugiau savo laiko ir pinigų. Tokį vartotojų įpročių pokytį atskleidė naujausi rinkos tyrimai, pristatyti kasmetiniame renginių organizatoriaus Aurimo Kamantausko rengiamame idėjų ir tendencijų festivalyje „Revolution“.
„Žmonės investuoja į patirtis, kad vėl pasijaustų gyvais“, – pirmajame idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ renginyje „Svajingas, seksualus ir ištirtas“ sakė festivalio viešnia Dovilė Končak, tarptautinę patirtį Skandinavijos ir Baltijos regionuose turinti rinkos tyrimų ir verslo strategijos ekspertė.
Daiktams – griežtas ne: 8 iš 10 renkasi patirtis
Rinkos tyrimų ekspertės D. Končak teigimu, šiuo metu visame Vakarų pasaulyje klesti patirties ekonomika, tad Lietuva – ne išimtis. Naujausių rinkos tyrimų duomenimis, net 8 iš 10 gyventojų, atstovaujančių Y kartai, yra labiau linkę investuoti į patirtis, arba – kitaip tariant, sumokėti už emocijas ir prisiminimus, negu įsigyti dar vieną daiktą, pavyzdžiui, naują avalynės porą ar interjero detalę namams.
„Patirtis – tai emocija, o emocija yra esminis patirties ekonomikos elementas. Žmonės nebenori tiesiog dovanoti daiktų – net ir materialinės dovanos šiandien turi nešti emociją, kurti istoriją ar prisiminimą. Daiktai genda, pradingsta, sulūžta, o emocija yra amžina. Ne veltui statistiniai duomenys rodo, jog kas antras danas renkasi dovanoti patirtis, o net 38 proc. lietuvių mielai pramogautų kiekvieną dieną“, – teigia D. Končak.
Panašu, kad materialūs daiktai, o ypač – prabangos prekės, pamažu tampa antraeiliu poreikiu ir tai – pasaulinė tendencija. Kaip pastebi festivalyje „Revolution“ dalyvavęs tendencijų ekspertas iš Švedijos Stefanas Nilssonas, geriau žinomas „Trendstefan“ vardu, masinis susidomėjimas renginiais nurodo tam tikrą visuomenės virsmą – iš vartotojų pamažu tampame prasmingų įspūdžių kolekcininkais.
„Per pastarąjį dešimtmetį tiek daug pirkome, kad mūsų namus, spintas ir sandėliukus okupavo daiktai, kurių mes net nenaudojame. Kam reikia dar vienos žvakidės? Jei ir prireiktų, galima tiesiog pasiimti vyno butelį, įstatyti žvakę ir tokiu būdu papuošti stalą. Niekas nebenori pirkti prašmatnių daiktų – mums visiems reikia daugiau renginių“, – įsitikinęs tendencijų ekspertas S. Nilsson.
Vartojimo įpročius analizuojantys ekspertai samprotauja, kad pokytis galėjo įvykti dėl keleto priežasčių, viena jų – geopolitinės situacijos kontekste bręstanti psichologinė įtampa. Tokiai nuomonei antrina ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ iniciatorius Aurimas Kamantauskas.
„Šiuolaikinės geopolitinės situacijos kontekste renginiai atlieka labai svarbų psichologinį vaidmenį – jie numalšina dėl įtampos kylantį ramybės ir saugumo troškulį. Renginių ne mažėja, o daugėja, auga ir jiems skiriamos investicijos – šia kryptimi juda ir Lietuvos, ir pasaulinė renginių industrija“, – idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ scenoje savo įžvalgomis dalinosi renginių organizatorius ir režisierius A. Kamantauskas.
Keliaujame į koncertus, muziejus ir kino teatrus
Pasak verslo strategės D. Končak, jau kelis metus iš eilės didžiausias visuomenės srautas tenka Lietuvos kino teatrams, koncertams ir muziejams. Tai – pagrindiniai kultūros centrai, į kuriuos žmonės noriai sugrįžta kelissyk per metus, kad galėtų dar kartelį pamatyti gerą kino filmą, išgirsti mylimo atlikėjo koncertą ar tiesiog susitikti su verslo partneriais, draugais.
„Nors muziejų lankytojų skaičius nuo 2022-ųjų išliko gana stabilus, pastebėjome naują reiškinį – žmonės vis dažniau sugrįžta pamatyti tas pačias ekspozicijas. Iš esmės muziejai tampa daugiafunkcine erdve – ne tik kultūros pažinimo, bet ir pasimatymų, verslo susitikimų ar renginių klientams vieta. Neutralioje aplinkoje galime lengviau užmegzti dialogą, prasmingus ryšius, o svarbiausia – kurti bendras patirtis“, – sako D. Končak.
Tačiau išlavintas kultūros vartotojų skonis, augantys žiūrovų poreikiai bei informacijos perteklius verčia pasistiebti ir pačius renginių organizatorius. Kurdami naujus projektus, jie vis dažniau turi ieškoti naujų, interaktyvių formų, kurios ne tik nustebintų ar paliktų stiprią emociją, bet ir pakviestų sugrįžti atgal.
„Baltos sienos su gražia ekspozicija mūsų nebejaudina, mums reikia virtualios realybės, dirbtinio intelekto, mes norime „įeiti“ į dailės kūrinį ir jį išgyventi visu savo kūnu. Klasikiniai formatai tokio jausmo nesuteiks, o žmonėms reikia daugiau – jie nori, kad kiekvienas potyris būtų išjaustas“, – įsitikinusi rinkos tyrimų ekspertė D. Končak.
Šimto įtakingiausių pasaulio renginių organizatorių sąraše esantis A. Kamantauskas festivalio „Revolution“ metu pasidalino formule, kaip sukurti „wow“ efektą renginyje: „Žmogus, idėja ir jausmas – jis turi lydėti iki pat namų, o kartais pažadinti ir kitos dienos rytą. Jeigu savo organizuojamo gimtadienio, pristatymo, parodos atidarymo ar kito renginio svečius priversite nusišypsoti, susimąstyti ar net pravirkti – vadinasi, „wow“ efektą jums sukurti pavyko.“