„Didysis Čiurlys“ įspūdingai atidarė „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 01 13

Sausio 11 d., šeštadienio vakarą, Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją.

Lyno akrobatas, gyvos avys ir odė M. K. Čiurlionio kūrybai

Teatrališkasis Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą. Nuo tradicija tapusių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų, iki naujų iniciatyvų –  visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Lietuvos kultūros sostinės renginių sezonas atidarytas su įspūdingais renginių organizatoriaus A. Kamantausko, dar geriau žinomo kaip „wow“ efektų kūrėjo, režisūriniais sprendimais, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria kvietė savo vadovaujamą chorą nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Scenoje – Lietuvos ir užsienio žvaigždės

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Tarsi modernus, šiuolaikiškai įprasmintas „Didysis Getsbis“, tačiau su didžiu lietuvybės simboliu – Čiurlioniu bei išskirtinai jo paveiksluose sutinkamu paukščiu Čiurliu. Tai – simbolis, tapęs kertine mano renginio idėjos dalimi.

Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą, kuris taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą –  Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu, paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalinasi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Lietuvai perduoda svarbią žinutę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – kelios dienos prieš didžiąją atidarymo ceremoniją sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir itin konkrečią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojant ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių.

Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.

 

Kultūros sostine tapsiantys Druskininkai žada nustebinti visus: atidarymo choreografiją kurs pasaulinio garso žvaigždė iš Prancūzijos

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 12 02
  • Iš lietuvių šokėjų rankų sukurtais ženklais bus rašomos žinutės žiūrovams

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai sieks surengti iki šiol įspūdingiausią kultūros sostinės atidarymą. Sausio 11-ąją vyksiančio atidarymo renginio „Didysis Čiurlys” režisieriumi pasirinktas teatro ir renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, neseniai įtrauktas tarp šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje. Režisieriaus kvietimu kurti atidarymo renginio choreografijos atvyksta pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, kūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai galimybė dar plačiau parodyti Druskininkų unikalumą ir kūrybinį potencialą.

„Druskininkai visuomet stengiasi būti žingsniu priekyje, o kultūros sostinės atidarymas taps renginiu, kuris nustebins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisijungė pasaulinio lygio profesionalai. Tikiu, kad sausio 11-ąją visi drauge išvysime nepaprastą reginį, kuris dar ilgai išliks atmintyje ir parodys, kad Druskininkai – kultūros miestas su ypatinga energija ir ambicija. Renginio atidarymas – tik pradžia: visus metus Druskininkuose netrūks išskirtinių kultūrinių renginių, kurie kvies miestiečius ir svečius iš naujo atrasti mūsų kurortą”, – teigė R. Malinauskas.

Druskininkai visada išsiskyrė kaip ambicingas miestas. Ši ambicija Druskininkus suvedė su ne mažiau ambicingu teatro ir renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku – renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, kuris neseniai įtrauktas į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Su šiuo režisieriumi ir daugybe kūrybingų druskininkiečių, kurie yra įtraukti į šį projektą, tikimasi surengti itin įspūdingą Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį.

„Mane visuomet žavėjo ambicingi žmonės, nes jų ryžto dėka galima įgyvendinti pačias geriausias kūrybines idėjas”, – sako atidarymo režisierius A. Kamantauskas.

Režisieriaus sumanymu, Druskininkai kultūros sostinės metus sausio 11-ąją pradės daug netikėtų efektų žadančia atidarymo programa, pavadinta „Didysis Čiurlys“. Ypatingas dėmesys atidaryme bus skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį daugelis lietuvių intuityviai sieja būtent su Druskininkais. Taip siekiama pažymėti žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko ir chorvedžo 150-ąsias gimimo metines.

„Atidarymo programą kurs daug talentingų druskininkiečių, kuriuos mes vadiname „Čiurlionio paliestais“. Pavyzdžiui, muziką atidarymo renginiui kurs iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. M. K. Čiurlionis buvo didis simbolistas ir aš ieškojau būdų, kaip tuos simbolius ir patį Čiurlionį atskleisti per pačius druskininkiečius – talentingus Druskininkų žmones“, – sako režisierius A. Kamantauskas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlinio kūrybos elementai: per Čiurlinio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.

Ieškodamas, kaip nustebinti žiūrovus, atvyksiančius į Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą, A. Kamantauskas prie kūrėjų komandos pakvietė prisijungti pasaulinio garso žvaigždę – per šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes išvystą prancūzų choreografą Sadek Berrabah.

Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografijos žvaigždė neslėpė susižavėjimo lietuvių kūrybiškumu ir su džiaugsmu sutiko prisijungti prie projekto.

S. Berrabah atidarymo renginiui sukurs autentišką choreografiją, kurią atliks specialiai atrinkta 122 Lietuvos šokėjų trupė. Prieš renginį šokėjai apie dvi savaites repetuos su prancūzų choreografu Lietuvoje.

S. Berrabah yra pasaulinio garso choreografas, kurio sukurtos choreografijos įrašai renka milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose. Jis yra sukūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Prancūzų choreografo darbus buvo galima išvysti tokiuose prestižiniuose renginiuose, kaip „Grammy“ apdovanojimai bei Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Sadek pasirodymai išsiskiria unikaliu geometrinių formų, muzikos ir judesio deriniu, kuris nepalieka žiūrovų abejingų.

„Sadek išgarsėjo choreografija rankomis, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras rašomi įvairūs tekstai. Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – atskleidžia teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas.

Choreografiją S. Berrabah kurs pagal muzikos prodiuserio, druskininkiečio L. Lazausko-Roe Deers sukurtą muziką.

Kaip sako L. Lazauskas-Roe Deers, atidarymo metu žiūrovai išgirs jo sukurtą nuostabios M. K. Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Panaudosime M. K. Čiurlionio sukurtos muzikos fragmentus ir padėsime jiems suskambėti naujai.  Papildžius muziką choreografiniais elementais, reginys turėtų būti įspūdingas“, – teigia elektroninės muzikos kūrėjas.

„Labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas taps 2025 metų Lietuvos kultūros sostine. Visada smagu groti namie, ypač tokia ypatinga proga – minint kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejų. Čiurlionio kūryba neabejotinai labai stipriai palietė mane: lankiau jo vardo muzikos mokyklą, o dailės mokykloje mokiausi piešti semdamasis įkvėpimo iš legendinių Čiurlionio paveikslų“, – apie savo ryšį su žymiuoju kūrėju kalbėjo L. Lazauskas-Roe Deers.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Renginiai tapo svarbia įmonės įvaizdžio kūrimo priemone: kaip suorganizuoti tokį, kuris paskatins ištarti wow?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 04 15

Pastaraisiais metais renginių organizatoriai vis dažniau išgirsta prašymą sukurti wow efektą – renginį, kuris nustebintų net ir viską mačiusius žiūrovus. Didelius lūkesčius užsakovai kelia ne veltui: pastaraisiais metais renginiai tapo labai svarbia įmonės įvaizdžio kūrimo priemone. Norint išsiskirti iš konkurentų ir pabrėžti savo autentiškumą, būtina nebijoti išbandyti naujus renginių formatus.

Komentaro autorius – Aurimas Kamantauskas, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ iniciatorius

Detalės, kurių niekas nesitikėjo išvysti

Renginys turi priminti magijos pasirodymą. Jei stebint magijos triuką jo kulminacijos metu jus ištiko nuostaba – jūs aikčiojate ir galvojate, „o kaip jam pavyko tai padaryti?” – tai ir yra atsakymas, kokių efektų pagrindu turi būti kuriami jūsų renginiai.

Naujos renginio erdvės, nauji atlikėjai ar tik jūsų renginiui suburti muzikiniai projektai, išskirtinai jums sukurti patiekalai, jų pateikimo forma – kai intuityviai užklups emocija, kad jau esate matę labai daug, bet tai, ką regite dabar, yra tikrai unikalu, kai tik po ilgokos pauzės suprasite, kas čia ką tik įvyko, – tuomet ir ateis akimirka, kai jūs nuoširdžiai ir garsiai ištarsite: tai, ką mačiau, buvo wow.

Tuo tarpu jeigu ant scenos užlipęs renginio vedėjas pirmiausia pasako „Gera jūsų tiek daug čia matyti“ (nesvarbu, ar renginyje dalyvauja 10, ar 10 000 žmonių) arba staiga paklausia „Koks yra gimtadienio simbolis, be kurio mes neįsivaizduojame šios šventės?“, iškart supranti, kad tolimesnė įvykių seka tavęs jau greičiausiai nenustebins.

Pasirinkti klasikinį ir saugų renginio scenarijų –  patogu ir paprasta, tačiau kur kas naudingiau ir efektyviau yra rinktis kitokią strategiją: ieškoti būdų ir kūrybinių sprendimų, kaip išsiskirti, nustebinti, padaryti kitaip. Priešingu atveju  renginys žiūrovams gal ir patiks, bet vargiai sukurs stiprų, ilgalaikį įspūdį ar sukurs unikalų ryšį su auditorija kuriančią emociją, dėl kurios pirmiausia ir organizuojame renginį, kokio formato jis bebūtų.

Jei norite surengti išskirtinį, tikrai įsimintiną renginį, apie kurį jo dalyviai kalbėtų dar bent keletą savaičių (o toks noras vienija daugumą įmonių ir organizacijų, galvojančių apie renginį savo darbuotojams, klientams ar partneriams), turite ryžtis drąsiems ir ryškiems kūrybiniams sprendimais. Tai reiškia – išdrįsti  būti pirmaisiais, išbandžiusiais visiškai naują, originalaus formato, kitokios struktūros ir dramaturgijos  renginio formatą. Tokį, kurį greičiausiai darysite pirmą kartą. Ir, svarbiausia, turite pasitikėti jūsų renginį organizuojančia profesionalų komanda. Tai yra itin svarbios sėkmingo ir nuostabos efektą kuriančio renginio dedamosios.

Ne visi dviračiai jau yra išrasti

Informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gimtadienio proga darbuotojams surengtas renginys „Noradienis“ (angl. „Wishday“) pasižymėjo visomis šiomis savybėmis, o rezultatai kalba patys už save: šis Vilniuje surengtas renginys nukonkuravo milžiniškų biudžetų, didžiausių valstybių grandiozinius renginius ir mūsų agentūrai pelnė net keletą tarptautinių apdovanojimų prestižiniuose renginių kūrėjų konkursuose. Mūsų vardas nuskambėjo tarptautinėje geriausių renginių kūrėjų arenoje ir mes pirmą kartą patyrėme tarptautinio pripažinimo efektą.

Šie laimėjimai atvėrė daug naujų durų – esame kviečiami bendradarbiauti rengiant tarptautinius projektus ir pristatyti savo patirtį, kūrybiškumą, unikalias kūrybos technikas tarptautinėse konferencijose, tapome vieninteliais Lietuvos atstovais Europos renginių industrijos lyderių bendruomenėje „27Names”. Tarptautiniuose renginiuose esame vadinami „Baltijos tigru” dėl mūsų išskirtinio braižo, konceptualumo, estetikos ir renginių dramaturgijos vystymo. Apdovanojimus pelnęs renginys „Noradienis“ yra puikus pavyzdys, kokį galingą produktą gali sukurti inovatyvios įmonės ir profesionalių organizatorių, kuriems buvo suteikta visapusiška kūrybinė laisvė įgyvendinti savo idėjas, sinergija.

Toks rezultatas dar geriau pasiekiamas, kai renginio organizatoriams suteikiama pakankamai laiko apšlifuoti renginio idėją, o pati įmonė turi aiškiai apsibrėžtą renginio tikslą.

Noras gerai praleisti laiką renginyje – tai nėra tikslas. Ką savo renginiu norite pasakyti, kokia yra pagrindinė renginio žinutė – atsakymai į šiuos klausimus padės tiksliau įsivardyti jūsų renginio tikslą, o renginio organizatoriams padės priimti kūrybiškesnius režisūrinius sprendimus.

Idėjų generavimui mes naudojame skirtingas technikas. Viena mėgstamiausių – utopiją paversti realybe. Ši technika leidžia atrasti naujus renginio formatus. Mes žaidžiame su masteliu, keičiame dimensijas, karštą paverčiame šaltu, vakarą keičiame rytu. Kitokio požiūrio cirkuliacija leidžia atrasti „out of the box” sprendimus ir sukurti taip laukiamą wow efektą. Nustebinti yra kuo, net kai atrodo, jog visi dviračiai jau išrasti.

Maži ar dideli – įspūdingi gali būti visi

Įprasta galvoti, kad įspūdingos patirtys sukuriamos tik organizuojant masinį renginį, tačiau mažo formato renginiuose taip pat slypi savotiška magija. Kadangi susitikimas įvyksta jaukioje ir intymioje aplinkoje, kiekvienas svečias atranda minutę vienas su kitu pabendrauti. Ir čia taip pat yra be galo daug erdvės nuostabos efektui sukurti.

Mažo formato renginiuose gali būti sukurtas ypač artimas ryšys su renginyje dalyvaujančia auditorija: svečiai ne tik bendrauja tarpusavyje, bet ir įsitraukia į bendras veiklas, kurios akimirksniu suartina ir padeda užmegzti gilesnį santykį, sukurti stipresnę emociją.

Dar vienas dalykas, kurį reikėtų prisiminti, – net ir būdami suaugę mes visada išliekame dideli vaikai. Ypač kalbėdami apie renginius ir tai, kaip juos priimame.

Mus, kaip ir vaikus, žavi tie patys dalykai – pavyzdžiui, įdomūs, įtraukiantys žaidimai, geros dovanos. Apjungus visus šiuos aspektus renginyje, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų.

Surengtas didžiausio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ pristatymas

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai, Revolution
Publikuota
2024 02 01

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje žymūs svečiai rinkosi į tarptautinio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ pristatymą. Didžiausias renginių industrijai bei visiems įkvėpimo ieškantiems žmonėms skirtas festivalis šiemet vyks gegužės 22-24 d. Vilniaus rotušėje bei senamiesčio erdvėse.

Bokšto skvere surengtas festivalio pristatymas pritraukė gausų būrį svečių, tarp kurių buvo televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian, LNK televizijos įsigijimų vadovas Marijus Gradauskas ir televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Livija Gradauskienė, kultūros ir menų centro „Loftas“ bendraturtė Živilė Diawara, fotomenininkas Ignas Maldžiūnas, „Midcentury“ studijos kuratorė Eva Saikovska, muzikos apžvalgininkas ir „Eurovizijos“ dainų konkurso „balsas“ Ramūnas Zilnys, žurnalistė Laisvė Radzevičienė, skaitmeninės kūrybos studijos FULL OF M.E įkūrėjai broliai Eimutis ir Vytautas Mikailos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir kiti.

Kaip teigė idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ organizatorius Aurimas Kamantauskas, pernai balandį pirmą kartą surengtas festivalis iš karto tapo didžiausiu tokio formato renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o tikrąjį mūsų šalies renginių industrijos mastą net sunku išmatuoti.

„Muzikos apdovanojimai M.A.M.A., sporto čempionatai, šokių festivaliai, visa kino industrija ir artėjanti šimtmečio Dainų šventė – galima būtų vardinti ir vardinti. Esame festivalių šalis, tačiau renginių industrija yra ne tik renginiai, bet ir įvairios kitos paslaugos: scena, garsas, apšvietimas, maistas ir gėrimai, apgyvendinimas ir visas aptarnavimas. Tai yra labai galinga ir kūrybinga industrija, kurianti didelę vertę visuomenei ir valstybei.

 

Mūsų festivalio misija yra visus suburti ir dalintis idėjomis, patirtimi bei įkvėpimu ne tik su dirbančiais renginių industrijoje, bet su visais smalsiais ir įkvėpimo ieškančiais žmonėmis“, – sako A. Kamantauskas, festivalio „Revolution“ organizatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius.

Radijo, televizijos ir renginių vedėja G. Martirosian pastebi, kad renginių industrija Lietuvoje sparčiai kinta, joje nebelieka ribų, o renginių organizatoriai, užsakovai ir klientai stebina savo kūrybiškumu bei idėjomis.

„Man pačiai, kaip renginių vedėjai, tai kelia nuolatinius iššūkius, bet esu dėkinga, kad dešimtmetį dirbdama šioje srityje aš nežinau, ką reiškia rutina. Tokio jausmo tiesiog nepatiriu, nes kiekvienas renginys yra kaip nauja pradžia“, – teigia G. Martirosian.

Gabrielė pridūrė, kad kalbėti žmonėms ji norėjo nuo vaikystės, tad renginių vedėjos darbas yra jos svajonės išsipildymas: „Nežinau, kam už tai dėkoti – likimui, sau pačiai ar tinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, bet ta maža mergaitė, kuri kadaise svajojo kalbėti žmonėms, nepatikėtų, kad šiandien jos svajonės yra išsipildžiusios“, – sako G. Martirosian.

Jai antrino renginyje taip pat apsilankiusi L. Gradauskienė, sukaupusi didelę patirtį ne tik įvairiuose radijo ir televizijos projektuose, bet ir kaip renginių vedėja. „Aš myliu žmones, man patinka bendrauti, todėl didelė dovana man yra visi renginiai, o jie būna patys įvairiausi – nuo korporatyvinių įmonių renginių iki vienuolės knygos pristatymo ar bažnyčios renginių, kuo pati kartais stebiuosi, nes nepriskirčiau savęs prie labai religingų žmonių“, – šypsosi L. Gradauskienė. Jos teigimu, Lietuva turi stiprų reginių organizavimo sektorių, o jame dirbantys kartelę yra išsikėlę labai aukštai.

„Ką bedarytume, mes Lietuvoje neretai verčiamės per galvą ir atiduodame visas jėgas, kad tik sukurtume ką nors tikrai ypatingo. Nestovime vietoje, ieškome naujovių, ir tai yra didelė mūsų stiprybė. Matyt, taip yra dėl to, kad turime tam tikrą alkį ir norą parodyti sau ir pasauliui, kad mes nesame prastesni“, – svarstė radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja L. Gradauskienė.

Idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ gegužės 22-24 d. vyks Vilniaus rotušėje, jos aikštėje ir kitose senamiesčio erdvėse. Renginio metu vyks konferencija ir diskusijos, kuriose dalyvaus apie 90 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, ekspozicijų erdvė Rotušės aikštėje, bus surengti geriausių renginių rinkos projektų apdovanojimai, renginių vedimo talentų, fotografų, įspūdingiausio torto, stalo dekoro konkursai.

Vienu didžiausių šių metų festivalio akcentų taps „Revolution“ žemėlapis, kurį sudarys įdomios erdvės senamiestyje: jose vyks įvairūs renginiai, produktų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės.

Idėjų ir tendencijų festivalį „Revolution“ šiemet remia Lietuvos kultūros taryba, skyrusi festivaliui daugiau nei 15 tūkst. EUR paramą.

„ReKūrai“ iškovojo kelialapį į prestižinių apdovanojimų finalą Romoje

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 11 16

Dėl pasaulinių geriausių renginių apdovanojimų „Bea World“ nugalėtojų titulo varžysis ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – įveikusi daugybę konkurentų iš viso pasaulio, renginių agentūra „ReKūrai“ iškovojo kelialapį į šio prestižinio renginių industrijos konkurso finalą, kuris vyks Romoje lapkričio 23-25 d.

Tarptautinio renginių ir komunikacijos festivalio „Bea World“ komisija į konkurso finalą atrinko 164 įspūdingiausių renginių projektus, kuriuos konkursui pateikė jų organizatoriai ir kūrėjai iš viso pasaulio: nuo Senojo Žemyno ir Jungtinių Amerikos Valstijų iki Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos ar Brazilijos.

Šiemet konkursui paraiškas pateikė net 333 dalyviai – daugiausia per visą renginio istoriją. Įvertinusi konkursui pateiktas paraiškas, tarptautinė komisija iš jų atrinko geriausius  renginių projektus, kuriems įteikti kelialapiai į „Bea World“ apdovanojimų finalą.

Tarp konkurso finalininkų skelbiant aukštą atrankos barjerą įveikusius renginių organizatorius nuskambėjo ir Lietuvos vardas: į „Bea World“ apdovanojimų finalą pateko ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – renginių paslaugų grupė „ReKūrai“. Lietuvių renginys konkurso finale Romoje bus pristatytas šalia tokių pasaulinio garso prekės ženklų, kaip „Google“, „Youtube“, „Disney“, „McDonald‘s“, „Lufthansa“, „Porsche“, „Audi“, „Volkswagen“, „Armani“ ir kt., renginių.

Bilietą į konkurso finalą tarp pasaulio renginių industrijos geriausiųjų agentūrai „ReKūrai“ pelnė informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gimtadienio proga darbuotojams surengtas renginys „Noradienis“ (angl. „Wishday“). Lietuvių renginys finale varžysis „Celebration/festivity“ kategorijoje, kurioje dėl geriausio renginių organizatoriaus vardo susirungs net 18 festivalio dalyvių. Tarp jų – ir praėjusių metų nugalėtojai italų „Ninetynine Srl“., suorganizavę renginį „Ferrari“ kompanijai.

„Mūsų komandos organizuotas unikaliai konceptualus renginys „Noradienis“ jau pelnė mums du tarptautinius apdovanojimus, bet puikiai suprantu, kad dėl kiekvienos pergalės reikia kovoti iš naujo: keliaujame į naują sceną, kur laukia nauji ir dar ambicingesni varžovai, nauja tarptautinė žiuri ir vėl jaučiame tą patį naujoko jaudulį.

Dabar aš ypač gerai suprantu sportininkus. Laimėti Europos čempionato auksą yra įspūdinga pergalė. Bet pasaulio čempionatas yra absoliučiai naujas startas“, – sako Aurimas Kamantauskas, profesionalus režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

„Noradienis“ nuskynė laurus Slovėnijos sostinėje surengtuose geriausių Europos renginių apdovanojimuose „Conventa Best Event Award 2023“, kur „ReKūrams“ įteiktas apdovanojimas už geriausią renginį B2E („Įmonės renginys darbuotojams“) kategorijoje. Be to, kiek anksčiau Taline „ReKūrai“ už šį renginį laimėjo Šiaurės ir Baltijos šalių forumo „Amber Prize“ specialųjį konkurso komisijos apdovanojimą.

„Bea World Festival“ – tai tarptautinis renginių ir komunikacijos festivalis, laikomas svarbiausia tarptautinės renginių bendruomenės susitikimų ir kontaktų užmezgimo vieta. Trijų dienų festivalį vainikuos apdovanojimai, kurių metu bus pagerbti geriausi pasaulio renginių organizatoriai. Nugalėtojai bus paskelbti 27 skirtingose renginių kategorijose. 2022 metais festivalyje iš viso dalyvavo 320 dalyvių iš 32 šalių.

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje grįžo į priešpandeminį lygį

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 11 16

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje šiemet grįžo į priešpandeminį lygį – šios profesijos atstovai teigia šiemet sulaukiantys itin daug užsakymų šventėms ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Šventiniu laikotarpiu Kalėdų Senelio personažas virsta išties geidžiama profesija – daugiau kaip šimtas lietuvių kasmet užsivelka raudoną kostiumą ir už apsilankymą darželio, mokyklos, privačių klientų ar įmonių šventėje prašo sumokėti nuo 40 iki 500 eurų.

Už ką moka užsakovai, kokia Kalėdų Senelių paklausa šiais metais ir kodėl Kalėdų Senelio apsilankymo laukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, – pasakoja Kalėdų Seneliu dirbantis aktorius Petras Lisauskas ir renginių organizatorius Aurimas Kamantauskas.

4 500 kilometrų per vieną mėnesį

„Jeigu galvosi, kad tai yra puiki proga užsidirbti pinigų, tau nebus malonu dirbti. Aš niekada nežiūrėjau į šią veiklą kaip į chaltūrą ar pinigų generavimą – aš noriu dalintis gerumu, dovanoti patirtis ir prisiminimus“, – sako aktorius Petras Lisauskas.

Senelis Kalėda – tai vienas pagrindinių aktoriaus P. Lisausko vaidmenų, kuriam jis visapusiškai atsiduoda jau 13 savo gyvenimo metų. Rudens sezono pabaigoje jis išsipurena kruopščiai prižiūrėtą, natūraliai vešlią žilą barzdą, užsideda ryškiai raudoną kostiumą, ovalios formos akinius ir pradeda savo kasmetinę kelionę po Lietuvą: aplanko darželius, mokyklas ir netgi kalėdinius įmonių vakarėlius.

Dirbdamas visoje Lietuvoje, šiuolaikinėmis rogėmis, t.y. automobiliu, jis prasuka tūkstančius kilometrų – praeitais metais per vieną mėnesį įveikė apie 4 500 km.

„Bus tokių dienų, kai ryte vyksiu į Vilniaus darželį, po pietų keliausiu į Kauno darželį, o vakare grįšiu atgal į Vilnių, kokios nors įmonės šventę. Kuomet įmonių atstovams pasakoju, ką drauge veiksime, visuomet sakau, kad „darysime nykštukų mankštą ir žaisime patį kvailiausią žaidimą pasaulyje“. Žinau, kaip tai skamba – šiek tiek juokingai, naiviai.

 

Svarbu, kad suaugę žmonės patys norėtų bendrauti ir nesilaikytų požiūrio „aš sumokėjau pinigus, todėl dabar privalai mane linksminti“ – tokiu atveju gali atvažiuoti visa senių grupė, kuri tikrai sukurs wow efektą, bet tą padarys nebe už 400 eurų, o daugiau“, –  pasakoja aktorius P. Lisauskas.

Kalėdiniame įmonės vakarėlyje integruoti Kalėdų Senelio pasirodymą gali būti išties sudėtinga: suaugę žmonės jį pasitinka ne taip džiaugsmingai, kaip vaikai. Būtent dėl to, aktoriaus teigimu, didelę dalį vakaro sėkmės lemia režisūriniai sprendimai – pasirodymo laikas, sukurta emocija ir atmosfera. Pavyzdžiui, P. Lisauskas pastebėjo, kad Kalėdų Seneliui geriau žengti į sceną tada, kai įmonės kolektyvas jau būna užkandęs.

„Režisūrinis aspektas yra beprotiškai svarbus, todėl daug kas priklauso nuo organizatoriaus profesionalumo. Jeigu renginiuose yra puikūs režisieriai, tuomet viskas įvyksta puikiai. Atvažiuoji, palauki ir išeini į sceną, kai pradeda šaudyti emociniai fejerverkai“, – sako P. Lisauskas.

Aktoriaus įžvalgoms pritaria ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas. Renginio režisieriaus kūrybiškumas ir gebėjimas efektingai išnaudoti stebuklingą Kalėdų Senelio personažą, A. Kamantausko teigimu, iš tikrųjų lemia žiūrovų nuotaikas bei požiūrį į kalėdinio renginio eigą, tačiau svarbu įvertinti ir kitas renginio detales: aktoriaus profesionalumą, jo aprangos kokybę bei rekvizitus.

„Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu ir žadina mūsų susidomėjimą, todėl Kalėdų senio įvedimas turi įvykti tada, kuomet mažiausiai to tikimąsi. Jis turi būti toks įtikinamai nuostabus, kad net suaugęs išsklaidytų abejones, jog Kalėdų senis neegzistuoja – jei Kalėdų senis įžengs sukurdamas būtent tokį efektą, abejingų neliks“, – įsitikinęs renginių organizatorius.

Lapkričio pabaiga – tai kalėdinio maratono pradžia

Nors iki Kalėdų liko daugiau nei pusšimtis dienų, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kalėdinių atributų gausos – dirbtinės eglutės, girliandos ir žaisliukai akimirksniu pakeitė Helovyno prekes ir tapo šventinio žiemos sezono pranašu. Pasiruošimas šventėms kasmet prasideda vis anksčiau ir tai, P. Lisausko akimis, vargina visuomenę.

„Aš ypač retai sutinku žmonių, kurie būtų patenkinti, kad kalėdinis sezonas prasideda lapkričio mėnesį. Gražu, bet atsibosta. Labai tikėjausi, kad miestai pradės švęsti gruodžio 1 dieną, penktadienį, bet eglutę vis tik įžiebsime lapkričio 25-ąją. Kaip ir kiekvienais metais, intensyviausią atkarpą bėgsime likus dvejoms savaitėms iki Kalėdų – šios datos yra pačios skaniausios, todėl ir labiausiai medžiojamos“, – įsitikinęs aktorius.

Įtemptas šventinis laikotarpis P. Lisauskui prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki gruodžio 24 dienos: Senelio Kalėdos grafike jau dabar likę vos 5 proc. laisvų datų. Vis dėlto dirbti Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą aktorius griežtai atsisako net ir tais atvejais, kai užsakovai pateikia viliojantį pasiūlymą bei siūlo dosniai susimokėti.

„Visą gruodžio mėnesį aš bėgu maratoną. Žinoma, tai suteikia nuostabių emocijų, bet ir kainuoja labai daug energijos, todėl atėjus šventėms noriu būti su savo šeima – 4 vaikais ir mylima žmona. Neparsiduodu Kalėdoms ir Kūčioms, nes man tai yra šeimos šventė“, – akcentuoja P. Lisauskas.

Aktorius sako, kad šis sezonas Kalėdų Seneliams bus itin darbingas – užsakymų kiekis šiemet galutinai sugrįžo į priešpandeminį lygį.

Milžiniškas Kalėdų Senelių užimtumas įrodo, kokia didelė yra šio personažo paklausa Lietuvoje: jų reikia ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Renginių organizatorius A. Kamantauskas pasakoja, kad profesionaliai Kalėdų Senelio personažą įkūnijantys aktoriai gali tapti tuo renginio akcentu, kuris sukurs „wow“ efektą.

„Šiais metais savo įgyvendinamų unikalių idėjų tarpe turime vieną, ypač ryškiai akcentuotą tik į Kalėdas. Čia bus ir Kalėdų Senelis, ir etnologo Liberto Klimkos autentiškos Kalėdų tradicijų detalės: tik per Kalėdas žaisti žaidimai ir tik Kalėdoms skirti valgiai.

Kalėdų Senelis mums asocijuojasi su dovanomis ir svajonėmis. Vienos jų realizavosi, kitos taip ir liko svajonėmis – ši tema taps interaktyviu renginio leitmotyvu ir stebuklais, kuriems nutikti tinkamiausias metas taps įmonės Kalėdų vakaras“, – pasakoja renginių organizatorius.

Mėgėjų daug, tačiau profesionalų – vienetai

Pasak  A. Kamantausko, profesionaliai dirbančių Kalėdų Senelių Lietuvoje nėra daug – juos suskaičiuoti įmanoma ant vienos rankos pirštų.

„Aš žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų wow efektą. Vienas jų –  šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas. Šio kūrėjo įtraukimas į mūsų organizuotą „Baltic Amadeus“ gimtadienio renginį šiemet pelnė mūsų agentūrai auksą didžiausių Europos renginių apdovanojimuose“, – teigia A. Kamantauskas.

Prieš tapdamas Seneliu Kalėda, aktorius P. Lisauskas net aštuonerius metus Trakų pilyje vaidino Viduramžių juokdarį. Abu personažai – tiek Kalėdų Senelis, tiek juokdarys – dalinasi bendromis savybėmis: gebėjimu kalbėti, judėti bei, svarbiausia, daug ir natūraliai juoktis.

„Nesakau, kad esu geriausias – priskirčiau save prie TOP 5. Yra nuostabių senelių, kuriais aš žaviuosi ir iš kurių galiu pasimokyti, pavyzdžiui, mane stipriai žavi jau daugiau nei 30 metų Kalėdų Seneliu dirbantis vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda, bet jeigu organizuočiau profesionalių Kalėdų Senelių susitikimą, tikriausiai nepakviesčiau daugiau nei dešimties žmonių“, – sako aktorius.

Anot P. Lisausko, bene svarbiausias Kalėdų Senelio atributas yra ilga ir vešli barzda – savąją jis augina ištisus metus, tik retkarčiais ją patrumpindamas.

„Netikra barzda darbo metu pradeda spausti, veidas stipriai prakaituoja, jį išberia – visa tai trukdo darbo procesui bei didina atstumą tarp Kalėdų Senelio ir vaiko. Tuo tarpu natūrali barzda duoda visiškai natūralų judėjimą – vaikas gali ją visaip tampyti, žaisti, sukti. Sukuriamas kur kas šiltesnis ryšys“, – darbo subtilybėmis dalinasi P. Lisauskas.

Kalėdų Senelis – neatsiejamas žiemos švenčių atributas, jau tapęs mūsų tradicija. „Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni. Kalėdų Senelio misija yra skatinti mus būti geresniais, padėti mus supantiems ir atsidėkoti už meilę meile arba pradžiuginti mylimus žmones apdovanojant juos“, – įsitikinęs A. Kamantauskas.

Naujausios tendencijos ir kas nulemia renginio kainą

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Renginiai, Revolution
Publikuota
2023 06 05

Jei pernai renginiuose dar vengta kontaktinio bendravimo, tai šiemet visų pajėgumu grįžo poreikis aktyvioms pramogoms ir visų dalyvių įtraukimui. Šią vasarą bus ypač populiarios šventės gamybinių įmonių teritorijose bei motyvacinių lektorių įtraukimas į renginių programas – tai tik keletas naujų tendencijų naujo sezono renginiuose. Tiesa, dėl infliacijos renginiai kainuos brangiau – prognozuojama, kad šiemet galutinė renginio kaina bus 10–20 proc. didesnė nei pernai.

Renginių kaina: vienam dalyviui siūlo numatyti 200-250 Eur

Infliacija ir karo sukelti padariniai buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę kainų augimą bene visuose sektoriuose. Ne išimtis – ir renginių rinka. Kaip sako renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas, šiemet renginiai kainuos vidutiniškai 10–20 proc. daugiau. Labiausiai pabrango maistas ir visos paslaugos, susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, be kurių neįsivaizduojamas nė vienas renginys. 

Pasak A. Kamantausko, maistas, gėrimai ir dalyvių skaičius bus pagrindiniai kintantys veiksniai, lemiantys galutinį renginio biudžetą. Ne mažiau svarbi dedamoji – ir renginio trukmė, kuri lemia, kiek reikės vaišių. 

„Jei vaišinsitės kavinėje ar restorane – be vargo numatysite, ką ir kiek valgysite, įvertinsite užkandžių ir gėrimų poreikį bei kiek visa tai kainuos. Likusi pinigų dalis teks vietai, infrastruktūrai, techninei įrangai, dizainui, dekorui, vedėjui, atlikėjams ir pramogoms. Vidutiniškai vienam renginio dalyviui šiemet reikėtų numatyti 200–250 eurų sumą“, – teigia renginius organizuojančios įmonės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

Išaugo poreikis aktyvioms pramogoms ir dalyvių įtraukimui

Jei pernai buvo norima visko iš pirmos lentynos ar, kitaip tariant, visko kas geriausia, tai šiemet ieškoma kuklesnių sprendimų. A. Kamantauskas pastebi, kad dėl tam tikro nerimo rinkoje, kokia ekonominė situacija mūsų laukia rudenį, šiemet renginiai yra kiek kuklesni nei pernykštę vasarą, tačiau vis tiek išlaikoma kokybė, siekiama gero turinio ir negailima priemonių gerai renginio emocijai sukurti.

Pernai renginiuose žmonės dar privengė didesnio fizinio kontakto ir aktyvumo, renginiai buvo kur kas ramesni nei iki pandemijos. Tačiau šiemet matome sugrįžtantį poreikį aktyvioms komandinėms veikloms ir visų dalyvių įtraukimui. Užsakovų lūkestis visada išlieka tas pats – sukurti taip vadinamą nuostabos efektą renginyje, sužavėti, nustebinti. Tai iš esmės vienintelis elementas, ko tikisi užsakovas. Kitų specialių pageidavimų ar netradicinių užsakymų ši vasara nežada“, – sako A. Kamantauskas.

Pandeminis laikotarpis suformavo ir naują tendenciją – integruoti į vasaros renginio programą motyvacinius lektorius. A. Kamantauskas priduria, kad pandemijos metu motyvaciniai lektoriai dalyvavo nuotoliniuose renginiuose, o dabar jie atvyksta į renginius susitikti gyvai. Tai neretai ne tik įtaigiai sėkmės istorijas pasakojantys pranešėjai, bet ir praktikai, kurie geba įtraukti renginio dalyvius į viešojo kalbėjimo, fotografijos, fenotipologijos, įvairių sporto šakų, juoko jogos, grafitų kūrimo ar kitus užsiėmimus.

Daugėja IT sektoriaus užsakymų

Pasak renginių organizatoriaus A. Kamantausko, tarp renginių užsakovų vis labiau daugėja IT sektoriaus įmonių, kuriose dirba daug jaunų žmonių, tad ir renginių dalyvių amžiaus vidurkis jaunėja. Tai diktuoja poreikį netradiciniams kūrybiniams sprendimams ir vadinamajai „out of the box“ idėjų paieškai.

„Tarp dirbančiųjų technologijų sektoriuje yra nemažai intravertų. Nors ir minimaliai, bet ši auditorija renginio metu nori būti įtraukta, todėl didėja ir kūrybinių sprendimų įvairovė“, – pažymi jis.

Renginiuose šiemet ypač paklausūs ir įvairūs komandiniai nuotykiai su įspūdingais sprogimais ir kitais šou elementais, taip pat lenktynės, orientacinės žaidynės, konstravimo ar kitos komandų kūrybinės dirbtuvės, kur reikalingas strateginis mąstymas ir didelis įsitraukimas. Kasmet atsiranda norinčių išbandyti pažintinį ištvermės žygį su netikėtomis interaktyviomis stotelėmis.

Nauja tendencija –  renginiai gamybinių įmonių teritorijose

Pastaraisiais metais išryškėjo ir keletas naujų renginių tendencijų, kurios patraukė ir publikos, ir organizatorių dėmesį. Viena jų – miesto renginiai. Net vasaros šventėms renkamasi erdvė, esanti mieste – atrandami pačiame mieste esantys kiemai, skverai, parkai. Tai skatina kūrybiškai atrasti naujas erdves, kurti naujus renginių formatus, pritaikytus miesto ritmui, atsižvelgiant į infrastruktūrą, ribojimus, esančius mieste.

Kamantauskas atkreipia dėmesį, kad vis daugiau atsiranda norinčių švęsti įmonės teritorijoje.

„Tai dažniausiai gamybos įmonės, kurios šventei transformuoja industrines savo vidines teritorijas, suteikia joms festivalio atmosferą“, – naujoves komentavo renginių organizavimo įmonės vadovas.

 

Kas keičia renginių sektorių ir kokios naujos profesijos atstovai turi papildyti rinką?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 01 24

Aurimas Kamantauskas, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas

Pandemija, infliacija ir besitęsiantis karas Ukrainoje stipriai paveikė visus sektorius, renginių rinką – taip pat. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse tai paskatino esmines renginių organizavimo rinkos transformacijas ir, be didžiulių praradimų, atnešė ir nemažai gerų pokyčių. 

Šokas, susitaikymas ir prisitaikymas – tai trys pagrindinės fazės, kurias tenka išgyventi ištikus krizei. Visas šias fazes pastaraisiais nesibaigiančių iššūkių metais patyrė (ir ne vieną kartą) ir renginių sektorius. 

Mūsų įmonė, renginių organizavimo paslaugas teikianti jau antrą dešimtmetį, irgi ne  išimtis – puikiai žinome, ką reiškia, kai visi planai, projektai ir renginiai staiga sustoja ir lieka tik didžiulė nežinia, kas bus toliau. 

Vienu metu atrodė, kad belieka tik uždaryti duris ir laukti – taip ir darėme. Kaip ir visi, stebėjome aplinką ir laukėme, kas bus. Kol nusprendėme, kad laukti gana – reikia veikti, daryti kitaip, bet daryti. Taip galiausiai savo renginių agentūroje mes perėjome visus etapus: visišką darbų sustojimą, naujų nišų ieškojimą ir produktų kūrimą bei itin staigų atsigavimą, kurį galiausiai vainikavo rekordiniai rezultatai, todėl į 2022-uosius šiandien žvelgiame kaip į visomis prasmėmis sėkmingiausius metus mūsų įmonės istorijoje. 

Pokyčiai rinkoje ir renginių organizatorių adaptacija

Vis dėlto žvalgydamiesi po renginių rinką matome, kad vienos renginių organizavimo įmonės prie pokyčių prisitaikė ir dabar sėkmingai dirba toliau, o kitos taip ir neberado sau vietos pasikeitusioje aplinkoje ir galiausiai visai nutraukė veiklą. Yra ir tokių, kurios, per pandemiją išsivaikščiojus darbuotojams, buvo priverstos visiškai pakeisti profilį, todėl taip pat išnyko iš renginių organizatorių žemėlapio.

Nors pandemijos suvaržymai baigėsi, o renginiai nuo praėjusių metų vasaros vėl vyksta gausiai, be to, išmokome dirbti ir artimo karo, tebevykstančio Ukrainoje, sąlygomis, itin staigus renginių sugrįžimas netikėtai tapo nauju iššūkiu ar net sukrėtimu daugeliui renginių rinkos dalyvių Lietuvoje. 

Kas nutiko? Praeitą vasarą rekordiškai išaugęs renginių užsakymų kiekis perkaitino darbuotojus, todėl nemažai agentūrų prarado talentingus žmones – jie, neatlaikę krūvio, tiesiog metė darbus. Tai lėmė klientų – renginių užsakovų – migraciją, renkantis kūrybinę agentūrą, nes išėjusių talentų arba nespėta pakeisti kitais, arba naujai atėjusieji buvo dar nepakankamai kvalifikuoti. Taip tarp agentūrų įvyko ne tik didžiulė klientų, bet ir įvairių paslaugų tiekėjų migracija, lėmusi esminį sujudimą rinkoje, o kartu – ir nemažai teigiamų pokyčių. Tam tikra prasme manau, kad tai buvo geriausia, kas galėjo įvykti, sujudinant rinką ir išryškinant stipriausius jos žaidėjus – naujus atrastus klientus reikėjo įtikinti savo potencialu bei paslaugų kokybe, tad tai paskatino agentūras dar labiau pasistengti ir išlaisvinti savo kūrybiškumą. 

Atsitiesti ir prisitaikyti turėjo išmokti ir užsienio agentūros

Dalyvaudamas Taline gruodį vykusiame forume „Amber Prize“, į kurį susirinko renginių organizatoriai bei ekspertai iš Šiaurės ir Baltijos šalių, bei kituose rinkos tendencijų renginiuose Kopenhagoje, Paryžiuje ir kitur kaskart įsitikinu: pastaraisiais metais išgyventi didžiulį šoką, atsitiesti ir prisitaikyti turėjo  visi, dirbantys renginių sektoriuje.

Kainų šuolį irgi patyrėme ne tik mes Lietuvoje – kiek tenka stebėti, daugelyje šalių renginiams skirtos išlaidos pastaraisiais metais padidėjo 40-45 proc. Nepaisant to, 2022 m. įmonės su trenksmu grįžo į renginių areną ir įgyvendino tiek dėl pandemijos anksčiau neįvykusius, tiek naujus renginius ir panašu, kad ši tendencija tęsis ir šiemet. Gyvų susitikimų išsiilgusios įmonės ir organizacijos bandys atsigriebti už prarastus dvejus karantinų ir kitų išbandymų paženklintus metus.

Vienas esminių pokyčių, kurį pajuto renginių organizatoriai visose šalyse 2022 m., – kone visi renginiai iš nuotolio vėl grįžo į fizinį formatą. Šiuo metu net 90 proc. renginių vėl vyksta gyvai ir tik 10 proc. organizuojami nuotoliniu arba hibridiniu būdu. Tai irgi bendra tendencija, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Vis dėlto, nors nuotolinių renginių paklausa visur gerokai priblėso, tai nereiškia, kad šis renginių formatas išnyks – jis tikrai niekur nedings ir išlaikys tam tikrą paklausą, priklausomai nuo renginio pobūdžio, ir ateityje.

Renginiams sugrįžus kaip niekad aktualus tampa ir jų kokybės klausimas. Deja, stebint renginių gausą neretai tenka pastebėti, kad prioritetas yra teikiamas kiekybei, o ne kokybei. To neturėtų būti. Jei jau organizuojamas renginys nuotoliniu būdu, derėtų tai daryti profesionaliai ir investuoti į tam pritaikytas specialias platformas, užuot siekiant pasinaudoti pigesnėmis, o dar blogiau – nemokamomis jų versijomis. Kad ir koks tai buvo renginys, gyvas ar nuotolinis, turėtume siekti, kad jį prisimindami kuo ilgiau išlaikytume gero įspūdžio efektą.

Tvarumas, metavisata ir išaugusi darbuotojų įtaka renginių turiniui 

Kalbant apie didžiausius pokyčius, kurie pastaraisiais metais įvyko renginių sektoriuje, norėčiau išskirti tvarumą bei atsakingą požiūrį į aplinkosaugą – tai tampa vis svarbesniu aspektu ir renginiuose. Organizuojant renginį, jau nepakanka naudoti grotažymės „I am sustainable“ ar pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerio, organizacijoms ir renginių organizatoriams keliami aukštesni reikalavimai. Tvarumas turi tapti esminiu renginio principu, apimančiu visus etapus – nuo sugalvotos idėjos, planavimo iki jos įgyvendinimo. Todėl vis dažniau renginių dekoravimui, infrastruktūros, reikiamų priemonių, logistikos sprendimams naudojamos perdirbamos medžiagos. 

Svarbiu klausimu tampa ir tai, kaip pagamintus objektus panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, vienas iš sprendimų po įvykusio renginio likusias scenografijos dalis perduoti vaikų darželiui. 

Renginių organizatoriams tenka apgalvoti daugybę dalykų, kurie neretai atrodo tarsi nematomi darbai. Vienas jų – originalus dalyvio krepšelis, kurio turiniui taip pat taikomi tvarumo principus atitinkantys reikalavimai. Pastebiu, kad vis rečiau spausdinamos renginių programos, nenaudojamos akreditacijos, šie renginiams reikalingi atributai keičiami skaitmeniniais sprendimais. Jei vis dar renkamasi naudoti krepšelius, tai jie būtinai turi būti pagaminti iš perdirbtų medžiagų, tausojančių aplinką. Šie minėti sprendimai, manau, yra puikios priemonės siekiant keisti ne tik savo, bet ir kitų elgseną ir reaguoti į vykstančius klimato pokyčius. 

Dar viena nauja tendencija kalbant apie renginius – įmonių darbuotojai tampa labai svarbia grandimi organizuojant renginį ir prisidedant prie jo turinio. Vadovai supranta, kad būtent darbuotojų dėka padidėjo įmonės pajamos ir pelnas, todėl darbuotojams suteikiama vis daugiau įtakos spręsti dėl renginio biudžeto, parinkti sceną renginiui, geriausius atlikėjus, stipresnį turinį. Be to, renginiai tampa vizitine darbdavio kortele ir svarbiu gerovės paketo elementu motyvaciniame krepšelyje, konkuruojant dėl naujų darbuotojų pritraukimo ne tik darbo užmokesčiu. 

Apskritai įmonės renginys tampa tokiu reiškiniu, kuris privalomai turi būti ne tik motyvacinė priemonė, bet ir progresyvus savo turinio prasme. Organizuojant renginius, tampa svarbu pripažinimas ir garsūs vardai, o klientai vis dažniau teiraujasi, kas yra renginio režisierius. Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl žinomi ir viešinami kino režisieriai, o neįvardijamas renginių režisierius? Manau, kad ateityje renginių sektoriaus atstovai turi dėti pastangas, kad renginių režisierius taptų profesija. 

Kitas svarbus dalykas, kurį ne visi pripažįsta, kad tai jau nebe ateitis, o dabartis, yra  virtualioji realybė ir metavisata. 

Jau šiandien virtualioje realybėje ne tik žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, bet ir  vyksta koncertai, festivaliai ir kiti renginiai, o metavisata tampa dar vienu svarbiu reiškiniu renginių sektoriui.

Virtualioji realybė ir metavisata renginių sektoriuje

Metavisatos idėją puikiai atspindi daugeliui žinomas kompiuterinis žaidimas „Second Life“: čia žmonės gali žaisti, bendrauti, susitikti, dirbti – daryti viską virtualiai. Kas galėjo pagalvoti, kad prieš tris dešimtmečius pavartotas metavisatos terminas šių dienų pasaulyje simbolizuos technologijų virsmą. Kol kas niekas nesiryžta tiksliai prognozuoti, kaip greitai tobulės virtualios realybės įrenginiai ir kada metavisata bus prieinama ir patogi naudotis daugeliui žmonių, tačiau kalbama, kad ateityje verslai, neturintys erdvės metavisatoje, bus retenybė, kaip šiuo metu verslas, neturintis interneto svetainės.

Tad akivaizdu, kad pokyčiai renginių sektoriuje vyksta visomis prasmėmis, o norint prie jų prisitaikyti, būtina reaguoti greitai. Kaip bebūtų, esu įsitikinęs, kad dėl daugelio vykstančių pokyčių galiausiai laimės vartotojai – renginių užsakovai ir dalyviai. 

Taline išdalinti apdovanojimai renginių rinkos profesionalams: tarp nugalėtojų – ir du lietuvių projektai

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2022 12 07

Ketvirtadienį Taline įteikti Šiaurės ir Baltijos šalių forumo Amber Prize” renginių rinkos agentūrų apdovanojimai, kurie buvo sėkmingi ir dviem Lietuvos agentūroms: specialųjį konkurso komisijos apdovanojimą pelnė renginių paslaugų grupė „ReKūrai“, o kategorijoje „Best live PR“ nugalėjo Kauno agentūra „Lietuvis“.

„Amber Prize“ yra kasmetinis renginių rinkos profesionalams Šiaurės ir Baltijos šalyse skirtas renginys, kurio metu agentūros iš Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos pristato geriausius savo metų projektus ir varžosi dėl apdovanojimų įvairiose renginių kategorijose. Forumo metu taip pat vyksta ekspertų diskusijos, kurių metu apžvelgiamos svarbiausios renginių rinkos tendencijos.

Šių metų „Amber Prize“ forumo metu gruodžio 6 d. agentūroms buvo įteikti apdovanojimai 11-oje kategorijų, tokių kaip „Geriausias vidinis korporatyvinis renginys“, „Geriausias edukacinis renginys“, „Geriausias socialinis projektas“, „Geriausia kūrybinė instaliacija“, „Geriausia prekės ženklo aktyvacija“ ir kt., bei du konkurso komisijos favoritams skirti apdovanojimai – specialusis žiuri prizas ir „Grand Prix“. 

Renginių paslaugų grupės „ReKūrai“, vadovaujamos profesionalaus režisieriaus Aurimo Kamantausko, organizuotas renginys „Wishday“ (liet. „Noradienis“) buvo atrinktas tarp penkių finalininkų „Geriausio vidinio korporatyvinio renginio“ kategorijoje. Kategorijos laimėtojais pripažinti renginio šeimininkai – Estijos renginių agentūros „Milestone Events“ projektas „Funfair of Dreams“.  Vis dėlto įspūdingas Lietuvos atstovų organizuotas renginys, skirtas IT bendrovės „Baltic Amadeus“ 34-ojo gimtadienio šventei, neliko nepastebėtas konkurso komisijos, kurią sudarė Šiaurės ir Baltijos šalių renginių rinkos ekspertai – komisija agentūrai „ReKūrai“ apdovanojimų kulminacijos metu skyrė specialųjį konkurso žiuri apdovanojimą.

„Specialusis žiuri apdovanojimas ypač būdingas kino apdovanojimuose, o jų atsiradimą istoriškai lėmė situacijos, kuomet komisija neturi vienbalsio sprendimo, kas yra geriausias, o statulėlė yra tik viena. Esu surengęs daugybę festivalio „Kino pavasaris“ ar kitų renginių metų geriausiųjų apdovanojimų, tačiau debiutuoti nominanto vaidmenyje man pačiam buvo nauja patirtis – labai jaudinanti ir džiuginanti, bet kartu užgulanti pečius dar didesne atsakomybės už visą komandą našta. 

Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad buvo apdovanotas mūsų agentūros kūrybiškumas. Tarptautinė žiuri negailėjo pagyrimų mūsų projektui ir domėjosi, koks yra mano išsilavinimas. Pasakius, kad esu dramos teatro ir renginių režisierius, sulaukiau atsakymo, kad tame veikiausiai ir slypi šio projekto kūrybiškumo ir renginio dramaturgijos paslaptis. Iš tiesų šis apdovanojimas yra simbolis to, už ką mus klientai vertina labiausiai – tai yra idėjos originalumas ir gebėjimas ją ne tik aprašyti, bet įgyvendinti viršijant turėtus lūkesčius“, – teigia renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

„Amber Prize“ komisijos simpatijas pelnęs agentūros „ReKūrai“ renginys „Wishday“ perteikė stiprią emociją, kai po ilgų karantinų keli šimtai IT bendrovės „Baltic Amadeus“ darbuotojų susibūrė į pirmą gyvą susibūrimą po ilgos pertraukos, kurio metu buvo paminėtas įmonės gimtadienis. Renginys taip pat išsiskyrė įdomiais kūrybiniais sprendimais: išskirtinė kūgio formos scena specialiai renginiui buvo atsivežta iš Danijos, o pagrindiniam renginio akcentui buvo pasitelkta trijų profesionalių menininkų – Sauliaus Petreikio, Petro Lisausko ir Tado Černiausko – unikali sinergija. Kaip sako A. Kamantauskas, šių menininkų specialiai renginiui sukurta muzika, choreografija ir meninės instaliacijos padėjo sukurti tai, ko taip siekia visi renginių organizatoriai, – pėdsaką ilgam paliekantį wow efektą. 

Renginio „Wishday“ video

Tuo tarpu Kauno agentūra „Lietuvis“ konkurse pelnė „Geriausio gyvo ryšių su visuomene“ („Best live PR“) renginio apdovanojimą, kuris agentūrai buvo skirtas už Kauno „Akropoliui“ organizuotą renginį „Performansas H20“. 

„Amber Prize“ konkurso „Grand Prix“ apdovanojimas įteiktas Vokietijos agentūros projektui „MINI – Big Love United“, kuris buvo įgyvendintas Miunchene šiemet vykusių devynių sporto šakų Europos čempionatų metu. Šis renginys tapo didžiausiu sporto renginiu Miunchene nuo 1972 m. olimpinių žaidynių, o laipiojimo ir paplūdimio tinklinio rėmėjas „MINI“ savo renginiu siekė išnaudoti šią įvairialypę energiją ir sukurti patirtį, kuri pagerbtų kiekvieno unikalius skirtumus.