Tarptautinis tyrimas atskleidė, kaip švenčia europiečiai: labiausiai į renginius investuos lietuviai, estai ir latviai

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2025 11 21

Darbštumu garsėjantys lietuviai, pasirodo, linkę ir neblogai pasilinksminti – kokybiškų ir įtraukiančių renginių metu. Šį teiginį nuo šiol patvirtina geriausias Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu atliktas Europos renginių tyrimas (angl. „The European Experience Index“), kuriame Baltijos šalys išsiskiria kaip labiausiai į organizacijų renginius planuojantis investuoti Europos regionas.

2025 m. lapkritį visuomenei pristatytame tyrime pirmąkart išsamiai aprašytas europiečių požiūris į renginius. Tyrimas parengtas išanalizavus beveik 200 aukščiausio lygio vadovų atsakymus 27 Europos rinkose. Jame atsispindi tiek užsakovų, tiek renginius organizuojančių agentūrų požiūris į šiandienos renginių industriją.

„Jei vis dar manote, kad žolė svetur – žalesnė, kviečiu susipažinti su šio tyrimo rezultatais. Europiniame kontekste Baltijos šalys demonstruoja brandžią renginių kultūrą, užsakovai vis dažniau supranta, kad investicijos į patirtis – tai investicijos į žmones, kurios atneša ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek visuomenei“, – apžvelgdamas Europos renginių tyrimo rezultatus sako renginių organizatorius ir režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas, įtrauktas į pasaulio renginių industrijos įtakingiausiųjų  100-uką.

Tyrimo metu gauti rezultatai leido palyginti, kokią vertę renginiai kuria įvairių Europos šalių prekės ženklams ir įmonių darbuotojams, kaip keičiasi renginio dalyvio vaidmuo, kokią paskirtį šiuolaikiniame renginių pasaulyje atlieka dirbtinis intelektas (DI), ko iš organizatorių tikisi žiūrovai ir klientai, kaip jų lūkesčius geba atliepti renginių organizatoriai bei ar europiečiai yra pasiryžę daugiau investuoti į 2026 m. renginius.

Biudžetai – augs, bet lėšomis švaistytis neplanuoja

Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių Europos agentūrų klientų patikino, kad renginiams skirtas biudžetas 2026 m.  augs. 27 proc. nurodė, kad ateinančiais metais biudžetas išliks stabilus, o apie mažėjimą informavo vos penktadalis apklaustųjų.

Įdomu, kad labiausiai į renginius planuojama investuoti Baltijos šalyse, kurios taip pat labiausiai iš visos Europos akcentuoja ir racionalaus lėšų panaudojimo svarbą.

„Matome aiškią takoskyrą tarp Europos šalių požiūrio į inovacijas ir ekonomiškumą. Pietų Europos klientai daug entuziastingiau teikia pirmenybę drąsioms, novatoriškoms idėjoms, tuo tarpu Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės ir Airijos užsakovai laikosi pragmatiškesnės strategijos – jie siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų ir kaštų efektyvumo. Tai patvirtina giliai įsišaknijusį požiūrį, kad Pietų europiečiai švenčia ekstravagantiškai, o šiauriečiai – gal ir kukliau, bet išmintingai“, – savo įžvalgomis dalinasi A. Kamantauskas, kurio vadovaujama įmonė „ReKūrai“ vienintelė Lietuvoje priklauso europinei „27Names“ asociacijai.

Prioritetas inovacijoms buvo matuojamas dešimties balų skalėje. Aukščiausią 6,8 balą surinko Pietų Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Italija, o žemiausią 5,1 balą – Baltijos šalys. Būtent šis balas ir rodo mūsų polinkį efektyviai išnaudoti kaštus.

Strateginis Baltijos šalių požiūris į renginius

Baltijos šalių klientai beveik kiekvieną renginį vertina kaip strategiškai reikšmingą įvykį, suteikiantį galimybę aktyviai kurti turinį įvairiems komunikacijos kanalams – žiniasklaidai, socialiniams tinklams ar vidinei įmonės komunikacijai. Tokiai nuostatai pritaria beveik pusė regiono klientų, o tai net 1,3 karto viršija Europos vidurkį.

„Verslo renginiai jau seniai nebėra tik susibūrimai. Tai – įrankiai, formuojantys suvokimą, skatinantys inovacijas ir jungiantis bendruomenes. Autentiškų potyrių kūrimas sparčiai kintančiame pasaulyje tampa raktu į pasitikėjimą. Laimės tie, kurie greičiau supras tikrąją renginių vertę“, – renginių reikšmę Lietuvoje komentuoja A. Kamantauskas.

Nors požiūris į renginius evoliucionuoja visoje Europoje, kol kas šio kaitos pasekmės ryškiausiai matomos Baltijos regione. Natūralu, kad būtent čia planuojamas ir biudžetų augimas, nes vis aiškiau suvokiama, kad renginys yra ilgalaikė investicija, o ne trumpalaikės išlaidos.

„Vertė nebėra siejama vien su renginio dieną gautais kontaktais ar tiesioginiais rezultatais. Vertė vis dažniau suvokiama kaip gausus turinio archyvas, kuris dar kelias savaites ar net mėnesius po renginio maitins rinkodaros ir komunikacijos kanalus“, – sako A. Kamantauskas.

Kartu su požiūriu į renginio vertę kinta ir renginio dalyvio samprata. „Žiūrovų nebetenkina pasyvaus stebėtojo vaidmuo – jie reikalauja individualizavimo (angl. personalization), prasmės ir įsitraukimo galimybių. Nors tokį poreikį dažniau išsako jaunesnės kartos atstovai, tai vis tiek mus skatina strategiškai permąstyti renginių dizainą, turinio kūrimą ir net pačią renginio sėkmės sampratą“, – sako A. Kamantauskas.

Technologijos, talentai ir tvarumas – naujos gairės renginių pasaulyje

2025 metų Europos renginių tyrimas taip pat atskleidžia, kad dirbtinis intelektas (DI) tapo neatsiejama industrijos dalimi – net 79 proc. agentūrų jį laiko svarbia tendencija, o 97 proc. jau taiko kūrybinėse veiklose. Vis dėlto klientų lūkesčiai dažnai būna pernelyg aukšti, tikintis greitų stebuklų, todėl agentūros ieško naujų verslo modelių, leidžiančių suderinti inovacijas su pelningumu.

Kita didelė problema – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Pusė agentūrų nurodo, kad talentų paieška ir išlaikymas yra didžiausias iššūkis. Todėl lankstūs darbo modeliai ir darbuotojų kompetencijų tobulinimas tampa būtinybe norint išlaikyti konkurencingumą.

Įdomus paradoksas atsiskleidžia, kalbant apie tvarumą. Nors tvarumas tapo „moraline pareiga“ ir beveik pusė agentūrų teigia, kad klientai reikalauja tvarių sprendimų, tačiau mažai kas tam skiria pakankamai finansavimo.

Tyrimo ataskaitą galima parsisiųsti iš čia:

Inspiration

Geriausias Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu tyrimą atliko nepriklausoma rinkos tyrimų bendrovė „NewtonX“.

Renginių paslaugų grupė „ReKūrai“ yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos agentūra, prisijungusi prie Europos renginių industrijos lyderių bendruomenės „27Names“. 2008 m. įkurta „27Names“ vienija geriausias nepriklausomas Europos gyvų patirčių agentūras. Tinklas, apimantis 27 šalis ir daugiau nei 1 200 profesionalų, jungia prekės ženklo patirčių, renginių ir patyriminių komunikacijos sprendimų ekspertus, kurie dalijasi įžvalgomis, bendradarbiauja ir kartu formuoja renginių ateitį.

Režisieriaus A. Kamantausko sukurtas „Didysis Čiurlys“ – geriausių pasaulio kultūros renginių finale

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2025 11 17

„Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“, sukurtas pagal renginių režisieriaus, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovo Aurimo Kamantausko viziją, pateko į geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalą, kuris įvyks lapkričio pabaigoje Romoje. Kultūros kategorijoje lietuvių sukurtas renginys varžosi su dar penkiais pasaulinio lygio renginiais.

Renginys, metų pradžioje atidaręs „Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ programą, buvo įspūdinga elektroninės muzikos, šviesos, šokio ir teatro sintezė – tarsi odė garsiajam Lietuvos kompozitoriui, dailininkui, chorvedžiui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui jo 150-ųjų gimimo metinių proga.

„Simboliška, kad ši įspūdinga žinia apie „Didžiojo Čiurlio“ tarptautinį įvertinimą mus pasiekė besibaigiant M. K. Čiurlionio metų minėjimui. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvos ir Čiurlionio vardas gali skambėti pasaulyje, kai tik pasitelkiame kūrybiškumą, meninį polėkį ir nebijome įgyvendinti drąsiausių vizijų. Atrodo, kad per atidarymo ceremoniją šokėjų rankomis sudėliota žinutė „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai“ pildosi su kaupu: Druskininkų vardas pakylėtas ir į pasaulio kultūros sceną“, – sako Aurimas Kamantauskas, atidarymo ceremonijos režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

Jis priduria, kad tai yra didelis Druskininkų, visos Lietuvos ir renginio kūrėjų – visų Čiurlionio „paliestųjų“ laimėjimas.

Režisūriniuose „Didžiojo Čiurlio“ sprendimuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai. Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų: teptuko, rašiklio, batutos.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis. Viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

Tarptautiniai „Bea World“ geriausių pasaulio renginių apdovanojimai, rengiami nuo 2006 m., laikomi vienais prestižiškiausių industrijoje. Jie kasmet suburia agentūras iš daugiau nei 40 šalių ir skatina renginių vaidmenį šiuolaikinėje komunikacijoje. Finalo dalyviai gyvai pristato savo projektus tarptautinei komisijai, kurią šiemet sudaro įvairių sričių lyderiai – Deloitte, UEFA, BMW, Microsoft, LEGO, Adidas, Mastercard, Siemens, Tarptautinio olimpinio komiteto ir kitų pasaulinių organizacijų bei prekės ženklų atstovai.

A. Kamantausko vadovaujama renginių paslaugų grupė „ReKūrai“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tarptautinėje arenoje. 2024 m. agentūra pelnė net keturis „Eventex Awards“ apdovanojimus, o pats vadovas A. Kamantauskas, žinomas kaip ‚wow“ efekto renginiuose kūrėjas, pateko tarp šimto įtakingiausių pasaulio renginių industrijos asmenybių. „ReKūrai“ taip pat yra vienintelė Lietuvos agentūra, priklausanti Europos renginių lyderių tinklui „27Names“.

Nuo kapų žvakių iki besišypsančių moliūgų: kaip Helovinas ir Vėlinės gali sutarti?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 10 29

Aurimas Kamantauskas, režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas

Šiurpnaktis ir Vėlinės viena kitai neprieštarauja, o tarsi papildo viena kitą: viena skirta pabendrauti su gyvaisiais, kita – prisiminti mirusius. Tai tarsi du skirtingi pasauliai, kurie gali sutarti ir derėti tarpusavyje.

Spalio pabaiga: artėja Helovinas, visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Šios minėtinos dienos ir jų tarpusavio santykis Lietuvoje jau ne vienus metus kelia diskusijas viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Vieni ir vėl rypuos, kaip „amerikoniška“ komercinė šventė naikina lietuviškas tradicijas ir kaip šventvagiška yra vakare šėlti Helovino linksmybėse (o gal turėčiau sakyti „šiurpybėse“), o kitą dieną lankytis kapinėse. Tuo tarpu kiti džiaugsis galimybe praskaidrinti vis trumpėjančias bei darganotas rudens dienas ir kūrybiškai planuos, kokiomis dekoracijomis papuošti savo gyvenamąją vietą ar jos prieigas.

Pats kaip renginių organizatorius, režisierius, trijų vaikų tėtis ir savo gyvenamosios bendruomenės narys, labiau priklausau pastarajai stovyklai. Dar daugiau – kviečiu į Heloviną pažvelgti kitaip: ne kaip į mūsų tradicijų naikintoją, o kaip į naują kūrybiškumo ir bendruomeniškumo formą, kurią verta pagardinti ir tam tikrais lietuviškumo prieskoniais.

Šiurpnaktis, Šmėklinės ar Moliūgadienis? 

Visų pirma, pradėkime nuo šventės pavadinimo. Visai nebūtina vartoti angliškos kilmės pavadinimo „Helovinas“. Beje, jis nieko bendro neturi su pragaru „hell“, kaip kartais klaidingai interpretuojama. Anglų kalba „Halloween“ reiškia „All Hallows’ Eve” – Visų šventųjų išvakares.

Svetimai skambančiam „Helovinui“ galime sugalvoti lietuvišką atitikmenį, taip šventė iškart taps savesnė. Pavyzdžiui, mūsų šeimoje spalio 31 dienos vakarą vadiname Šiurpnakčiu. Egzistuoja ir alternatyvių variantų, iš kurių bene populiariausias yra Šmėklinės, bet teko girdėti ir apie BūūBadienį, Moliūgadienį ar Moliūgines.

Vakaras – kaip improvizuotas spektaklis

Į Šiurpnakčio šventimą, jo laukimą galime pažvelgti kaip į galimybę išlaisvinti fantaziją, pabėgti nuo kasdienybės ir įsitraukti į kūrybinį procesą. Nepalikime jo tik vaikams, jų kostiumams ir elementariam saldainių rinkimui, keliaujant per kaimynus. Galime kartu puošti namus ar kiemus, kurti kostiumus ir net šventės scenarijų. Lietuviškumo prieskoniais čia gali tapti rankų darbo dekoracijos, originalios vaišės, gamtinių elementų simbolika. Pabūkime šios šventės kūrėjais ir režisieriais, paverskime įprastą vakarą improvizuotu spektakliu.

Leiskite pasidalinti mūsų šeimos tradicija. Artėjant Šiurpnakčiui, puošiame namų vidų ir kiemą, gaminame specialias vaišes, persirengiame įspūdingais kostiumais ir visuomet sugalvojame kokį nors pokštą ar staigmeną mus aplankantiems kaimynų vaikams.

Beje, visa mūsų gyvenamųjų namų bendruomenė didelį dėmesį skiria dekoracijoms ir kiemų pasipuošimui: vienur gali rūkti dūmai, o kitur stovėti karstas su išlendančia pabaisa. Vaikams tokios dekoracijos išties daro įspūdį, o dar didesnis įspūdis ir tikras „wow“ išsprūsta, kai užsukę į mūsų namus pamato ir mus, suaugusius, pasipuošusius įspūdingais kostiumais. Būtinai su atvykėliais pabendraujame: sudainuojame kartu kokią nors dainą, paprašome pasakyti pokštų ar patys ką nors iškrečiame.

„Wow“ efektui sukurti nėra būtini brangūs ar sudėtingi sprendimai, jis kyla iš netikėtumo, išradingumo ir bendro žaidimo. Štai pernai mūsų vaikai, aplankę kaimynus, grįžo su supakuotais įspūdingo dydžio saldainiais. Koks netikėtumas vaikus ištiko, kai juos išpakavę, jie rado … morkas. Skanias, sveikas, lietuviškas. Juk suaugusieji irgi gali sau leisti papokštauti.

Matydami, kas įtraukia vaikus ir bendruomenes, galime šią patirtį perkelti ir bandant atgaivinti vis mažiau populiarumo sulaukiančias kitas tradicines mūsų šventes, pavyzdžiui, Užgavėnes. Tikrai labai liūdna stebėti, kai per Šiurpnaktį namuose durys neužsidaro, o štai pernai per Užgavėnes sulaukėme vos vieno būrelio vaikų. Tad ir Užgavėnių proga galime kūrybiškai pasipuošti namus ir kiemus, išsikepti skaniausių blynų, drauge su vaikais kurti kaukes ar kostiumus, pasiruošti smagiausių pokštų ir surengti neužmirštamą šventę savo bendruomenėse.

O kaipgi Vėlinės?

Galite paklausti, o kaip tuomet su Vėlinėmis? Ar garsus, pokštų, šviečiančių moliūgų ir baisių persirengėlių kupinas vakaras neprieštarauja Vėlinių rimčiai ir ramybei?

Vėlinės nėra gedulo diena ar liūdna šventė, tai yra ramus ir šviesus išėjusių prisiminimas. Nors per Vėlines prisimename išėjusius, kartu tai yra bendravimo ir santykių, ryšių palaikymo ar atkūrimo proga. Juk kur kitur jei ne kapinėse per Vėlines gali susitikti ištisus metus nematytus giminaičius. Turime gražią tradiciją po apsilankymo kapinėse kartu susėsti prie bendrų pietų ar vakarienės stalo.

Abi šventės – tiek Šiurpnaktis, tiek Vėlinės – savo esme yra gražios, prasmingos ir bendruomeniškos. Todėl linkiu jums stebinančio bei siautulingo Šiurpnakčio ir šviesių, bendrystės kupinų Vėlinių.

Kaip susikurti asmeninę šventę, kuri nustebins visus?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 09 02

Visiems norisi, kad jų vestuvės, gimtadienis, krikštynos ar kita asmeninė šventė sukeltų svečiams geriausias emocijas ir ilgam įsirėžtų atmintyje. Tai ypač aktualu vasarą, kai švenčių vyksta ypač daug, tačiau kaip to pasiekti? Vienintelis lietuvis, patekęs į įtakingiausių pasaulio žmonių renginių rinkoje šimtuką, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas atskleidžia sėkmingos šventės paslaptį. Tai – „wow“ efektas, kurio siekia visi renginių organizatoriai.

„Wow“ efektas yra emocinis išgyvenimas, sukeltas kažko netikėto, originalaus arba labai asmeniško. Tai akimirkos, kurias prisimename ilgai, gal net visą gyvenimą. Ir tai nebūtinai turi būti brangu ar pompastiška“, – sako renginių režisierius A. Kamantauskas.

Tai, kas suartina ir daro šventę išskirtine

Į didesnes šventes – vestuves, jubiliejus, krikštynas – neretai sukviečiame žmones, kurie gali būti mažai pažįstami ir jaustis nejaukiai.  A. Kamantausko teigimu, „wow“ efektas veikia ir kaip socialiniai klijai. Kai žmonės pajunta bendrą susižavėjimą, jie atsipalaiduoja, lengviau susidraugauja ir gali iš širdies pasimėgauti švente. Tai kur kas svarbiau nei prabangūs papuošimai ar ištaigingi patiekalai.

„Dažnai žmonės daug investuoja į šventės dekoracijas, drabužius, maistą. Šventė praeina sklandžiai, tačiau nieko nenustebina, greit išblėsta iš prisiminimų. Kad taip nenutiktų, verčiau investuoti į patirtis, o ne į daiktus. Šiek tiek pasistengę galime sukurti emocinį užtaisą, kuris ir svečius suartins, ir ilgam įsimins“, – pataria A. Kamantauskas.

Netikėtos vietos ir formatai

Renginių kūrėjas sako, kad vienas gražiausių jo paties patirtų asmeninių „wow“ efektų buvo pasimatymas ir staliukas vakarienei  po atviru dangumi Rotušės aikštėje Valentino dienos proga.

„Šią staigmeną suorganizavo mano žmona. Ji atvežė karštą namie gamintą maistą, viską paserviravo, sulankstomus lauko baldelius paėmė. Viskas vyko pačioje aikštėje, po atviru dangumi, ir tai buvo nepakartojama patirtis ir staigmena. Tai pavyzdys, kad „wow“ efektui nereikia milžiniško biudžeto. Kartais užtenka geros idėjos ir originalios vietos“, – sako A. Kamantauskas.

Jis ragina paieškoti sentimentalių, reikšmingų vietų šventėms. Pavyzdžiui, galima vaikų gimtadienius organizuoti vietoje, kur tėvai pirmą kartą susitiko ar susipažino. Ar atšvęsti ten šeimos dieną. Net ir patekimą į šventę galima paversti, tarkime, visus įtraukiančiu orientaciniu žaidimu.

„Kitados rengiau vestuves, kurių svečiai nežinojo, kur vyks pati šventė. Buvo orientacinis žaidimas su užduotimis, susijusiomis su poros istorija. Tai buvo visiškai kitokios vestuvės. Pavyzdžiui, vietoje įprastos fotosienelės visi svečiai gavo šautuvą, pripildytą dažų, ir ant didžiulės drobės šaudėsi dažais. Po to nulupus lipduką išryškėjo po dažais paslėptas jaunųjų portretas“, – prisimena profesionalus režisierius.

Nustebinti gali padėti ir menininkai

Tradicinis šventės vaizdas: ilgas stalas, kepsniai, galbūt gyvi muzikantai. Tuo tikrai niekuo nenustebinsime. Todėl A. Kamantauskas ragina nebijoti pakilti nuo kėdžių ir leistis į nuotykius. O vasarą jų galima sugalvoti ypač daug.

„Man labai patinka TV laida „Gamtininko užrašai“. Ji pasufleruoja netikėtų idėjų asmeninei šventei. Tarkime, galima nueiti pasivaikščioti į mišką su gidu, sutarus su grybautoju ar gamtininku pagrybauti ir po to pasidaryti bendrą vakarienę. Arba atrasti tuos pačius senuosius amatus – audimą, sodų pynimą. Tai išeina iš mūsų tradicinio šventės suvokimo rėmų ir būtent todėl kuria „wow“ efektą“, – sako A. Kamantauskas.

Senas ir nepelnytai pamirštas būdas šventės metu sukurti „wow“ efektą – dainavimas. Daugumos mūsų seneliai ir proseneliai švenčių metu dainuodavo, tačiau mūsų laikais to beveik nebedarome ir daug prarandame.

„Lietuvių mokslininkės Dainų šventės metu atliko tyrimą ir nustatė, kad žmonėms kartu dainuojant sinchronizuojasi jų širdies ritmas ir kiti fiziologiniai rodikliai. Be to, išsiskiria vadinamasis meilės hormonas oksitocinas, pagerėja žmonių emocinė savijauta ir pajuntamas ryšys su kitais. Taip kuriasi bendrystė“, – pasakoja renginių agentūros „ReKūrai“ vadovas.

Nauja tendencija, kurią pastebi A. Kamantauskas – pasidaryti restoraną savo namuose. Tai yra, užuot savo šventei ar vakarėliui gaminus maistą patiems, pasamdyti šiam darbui profesionalų restorano šefą, gaminantį maistą jūsų namuose.

„Taip pat galima „wow“ efektą sukurti pasitelkus menininkus – žmones, kurie turi ypatingą savybę būti labai įtaigūs ir kitokie. Pavyzdžiui, susitarus su pasirinktu menininku, padaryti gimtadienį ar bičiulių susitikimą pianisto namuose, kuris jums ta proga pagros savo kūrinius. Galima paprašyti pianisto paskambinti dainos, kuri skambėjo per jūsų vestuves, melodiją, ir taip nustebinti antrąją pusę santuokos metinių proga. Neabejoju, kad tai gali tapti unikalia patirtimi. Arba patekti į dirbtuves pas keramiką ar dailininką. Reikia tik turėti drąsos paskambinti ir pasiūlyti įgyvendinti tokią idėją“

Idėja gali slėptis arčiau, nei manote

Vis dar nerandate jums tinkamos idėjos? Renginių kūrėjas ragina – atsigręžkite į save.

Kiekvienas iš mūsų turime įdomių talentų, pomėgių ar įdomių, talentingų draugų. Tai gali būti raktas į įspūdingos šventės scenarijų.

„Jei mėgstate šokį, galima pasikviesti draugus nueiti kartu į šokio spektaklį, o po to surengti visiems šokio pamoką su profesionaliu mokytoju. Aš pats daug metų žaidžiu badmintoną ir galvoju surengti savo draugams badmintono turnyrą. Gimtadienis yra puiki proga pristatyti artimiems žmonėms savo pomėgius ir kartu padaryti pramogą. Visi mes esame šiek tiek „wow“ – svarbu tai atrasti ir panaudoti“, – sako renginių kūrėjas.

„LEGO“, „OnlyFans“ ir „Formulė-1“ – ko galime pasimokyti iš pasaulinių prekės ženklų patirties?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 09 02

Iš tarptautinių renginių, konferencijų bei festivalių visuomet stengiuosi grįžti su „lauktuvėmis“ – įžvalgomis, pažangiomis praktikomis bei pasaulinių prekės ženklų patirtimi, kurią būtų galima sėkmingai pritaikyti Lietuvos rinkoje. Šiemet tokiu vertingu atradimu tapo pirmąkart Europoje surengtas legendinis „South by Southwest“ (SXSW) festivalis, pritraukęs grupės „ABBA“, Marinos Abramovič ir netgi karališkosios šeimos dėmesį.

Komentaro autorius – Aurimas Kamantauskas, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas

Nuo 1987-ųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvuojantis festivalis jau keletą metų laikomas kūrybos, technologijų, muzikos ir kino inovacijų epicentru, kasmet suburiančiu daugiau kaip 300 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio.

Kadangi šiemet renginys pirmąkart įvyko Europoje, dalyvių skaičius buvo kuklesnis kiekio, tačiau ne kokybės atžvilgiu. Tarp 20,5 tūkst. svečių iš 77 skirtingų pasaulio šalių ir beveik 1 tūkst. pranešėjų buvo galima sutikti tokių žinomų veidų, kaip karalius Karolis III, menininkė Marina Abramovič, grupės „ABBA“ narys Björnas Ulvaeusas, futbolo klubo „Arsenal“ legenda Ianas Wrightas, „OnlyFans“ vadovė Amrapali „Ami“ Gan bei kiti.

Giliai už Atlanto įsišaknijusio festivalio debiutas Europoje tapo reginiu, kurio negalėjau praleisti. Tai buvo ne tik reikšminga kultūrinė patirtis, bet ir išskirtinė galimybė iš arčiau pažvelgti į globalias renginių tendencijas ir pažinti vertingiausias pasaulinių prekės ženklų strategijas.

Kūno meno, mados ir sporto sintezė

Esmine Londone vykusio festivalio SXSW tema šiemet tapo sportas – būtent aplink jį sukosi dauguma programos konferencijų, parodų, diskusijų ir pokalbių. Sportas čia buvo pristatomas ne tik kaip fizinė veikla, bet ir kaip vizualiai patrauklus, rinkodarai tinkamas produktas, kuriame atletai virsta potencialiais mados, prabangos ir pramogų industrijos simboliais.

Dėl savo griežtos disciplinos, sveikų ir atletiškų kūno linijų bei nepriekaištingos reputacijos sportininkai vis dažniau kviečiami tapti prabangių mados namų – „Louis Vuitton”, „Gucci“, „Prada“ ar „Balenciaga“ – veidais. Tai rodo, kad ribos tarp profesinių tapatybių nyksta ir atletai pamažu išstumia atlikėjus, muzikos pasaulio ikonas ir netgi profesionalius modelius, ilgus dešimtmečius viešpatavusius mados olimpo viršūnėje.

Dalis sportininkų taip pat veržiasi į kontraversiškai vertinamą „OnlyFans“ platformą. Tai – nauja tendencija, kurią „OnlyFans“ vadovė Amrapali „Ami“ Gan aiškino svarstydama, jog nėra didelio skirtumo, kur demonstruoti savo atletišką kūną – ant nugalėtojų pakylos ar virtualioje erdvėje, kurioje retkarčiais uždirbama netgi daugiau nei žaidžiant aikštelėje.

Vis dėlto didžiausią įspūdį žiūrovams paliko projektas, sujungęs dvi aistringas bendruomenes: „Formulės 1“ gerbėjus ir „LEGO“ entuziastus. Inžinierių komanda sukūrė dešimt konstruktorių, atspindinčių skirtingų komandų dizainą ir identitetą, o renginio kulminacija tapo improvizuotas paradas – lenktynininkams įteikti modeliai, kurių maksimalus greitis siekė vos 20 km/val., tačiau niekas nesitikėjo, kad sportininkai pradės lenktyniauti. Tai – pavyzdys, kaip renginyje sėkmingai sukurti „wow“ efektą.

O kalbant apie verslo lenktynes, viena iš labiausiai analizuotų temų – neabejotinai patenkanti į „Top 5“ aktualiausių diskusijų sąrašą – buvo dirbtinis intelektas (DI). Ekspertai pabrėžė, kad ateities lyderiais taps tos organizacijos, kurios nepaliks DI natūraliai savieigai, o kryptingai inicijuos jo integraciją į įmonės veiklas ir užtikrins, kad komandos gebėtų tikslingai valdyti DI įrankius savo kasdienybėje.

Muzikos festivalius vis dar gaubia pandemijos širma

Nors COVID-19 pandemija jau tapo istorija, jos šešėlis vis dar temdo renginių industrijos rinką, ypač – muzikos festivalius. Jei seniau honorarai atlikėjams būdavo mokami po pasirodymo, šiandien jie, siekdami apsidrausti nuo rizikų, vis dažniau reikalauja užmokesčio gerokai anksčiau nei atidaroma bilietų prekyba.

O tai kelia papildomų finansinių iššūkių renginių organizatoriams. Šiandien jie atvirai juokauja: visi muzikos festivaliai turi unikalią galimybę būti įtrauktais į „TOP 10“ išgyvenusių ir išlikusiųjų, todėl – geriausiųjų pasaulyje festivalių sąrašą.

Vis dėlto festivaliai, visuomenės atžvilgiu, savo vertės nepraranda. Jie ir toliau geba sujungti žmones į bendruomenę, kurioje gimsta naujos ir unikalios patirtys, todėl tarptautinė nuotaika šiuo klausimu vieninga – festivaliai gyvuos dar ne vienerius metus.

Organizatoriams – žiupsnelis kritikos

Drauge su kolegomis bei nepriklausomas gyvų patirčių agentūras visoje Europoje vienijančios bendruomenės „27Names“ nariais, kuriai priklauso ir renginių paslaugų grupė „ReKūrai“, svarstėme, kokius organizacinius ir režisūrinius sprendimus festivalis dar galėtų patobulinti, kad atlieptų aukščiausius Europos renginių standartus. Diskusijų metu išryškėjo keli aspektai, kurie, mūsų nuomone, galėtų ženkliai pagerinti dalyvių patirtį ir sustiprinti renginio įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Bene labiausiai mus nustebino festivalio logistika. Eismas buvo organizuojamas viena kryptimi – be galimybės sugrįžti ten, kur patinka. Jei nori pasilikti salėje ir paklausyti dar vieno pranešimo, turi išeiti, apeiti visą pastatą ir vėl stoti į eilę, visai kaip parduotuvėje „IKEA“. Toks logistinis sprendimas gerokai apribojo lankytojų judėjimo laisvę ir trukdė efektyviai išnaudoti festivalio turinį, net jei dalyviai turėjo aukščiausio lygio akreditacijas.

Atkreipėme dėmesį ir į tai, kur renginio organizatoriai investavo dalį festivalio lėšų. Akivaizdu, kad didžioji dalis biudžeto buvo skirta ne scenografijai, o festivalio vizualinei komunikacijai miesto erdvėse. Rytų Londono pastatų fasadai, lauko ir vidaus sienos – viskas buvo gausiai apklijuota reklaminiais plakatais ir lipdukais.

Viena savaitė Londone padovanojo daugybę naujų atradimų. Matome, ką verta išsaugoti ir toliau plėtoti tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau taip pat aiškiai įžvelgiame, kokius festivalio „SXSW“ aspektus reikėtų tobulinti, kad ateityje renginys pritrauktų ne 300 tūkst., o galbūt net pusę milijono dalyvių.

„Didysis Čiurlys“ įspūdingai atidarė „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 01 13

Sausio 11 d., šeštadienio vakarą, Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją.

Lyno akrobatas, gyvos avys ir odė M. K. Čiurlionio kūrybai

Teatrališkasis Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą. Nuo tradicija tapusių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų, iki naujų iniciatyvų –  visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Lietuvos kultūros sostinės renginių sezonas atidarytas su įspūdingais renginių organizatoriaus A. Kamantausko, dar geriau žinomo kaip „wow“ efektų kūrėjo, režisūriniais sprendimais, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria kvietė savo vadovaujamą chorą nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Scenoje – Lietuvos ir užsienio žvaigždės

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Tarsi modernus, šiuolaikiškai įprasmintas „Didysis Getsbis“, tačiau su didžiu lietuvybės simboliu – Čiurlioniu bei išskirtinai jo paveiksluose sutinkamu paukščiu Čiurliu. Tai – simbolis, tapęs kertine mano renginio idėjos dalimi.

Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą, kuris taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą –  Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu, paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalinasi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Lietuvai perduoda svarbią žinutę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – kelios dienos prieš didžiąją atidarymo ceremoniją sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir itin konkrečią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojant ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių.

Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.

 

Kultūros sostine tapsiantys Druskininkai žada nustebinti visus: atidarymo choreografiją kurs pasaulinio garso žvaigždė iš Prancūzijos

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 12 02
  • Iš lietuvių šokėjų rankų sukurtais ženklais bus rašomos žinutės žiūrovams

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai sieks surengti iki šiol įspūdingiausią kultūros sostinės atidarymą. Sausio 11-ąją vyksiančio atidarymo renginio „Didysis Čiurlys” režisieriumi pasirinktas teatro ir renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, neseniai įtrauktas tarp šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje. Režisieriaus kvietimu kurti atidarymo renginio choreografijos atvyksta pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, kūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai galimybė dar plačiau parodyti Druskininkų unikalumą ir kūrybinį potencialą.

„Druskininkai visuomet stengiasi būti žingsniu priekyje, o kultūros sostinės atidarymas taps renginiu, kuris nustebins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisijungė pasaulinio lygio profesionalai. Tikiu, kad sausio 11-ąją visi drauge išvysime nepaprastą reginį, kuris dar ilgai išliks atmintyje ir parodys, kad Druskininkai – kultūros miestas su ypatinga energija ir ambicija. Renginio atidarymas – tik pradžia: visus metus Druskininkuose netrūks išskirtinių kultūrinių renginių, kurie kvies miestiečius ir svečius iš naujo atrasti mūsų kurortą”, – teigė R. Malinauskas.

Druskininkai visada išsiskyrė kaip ambicingas miestas. Ši ambicija Druskininkus suvedė su ne mažiau ambicingu teatro ir renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku – renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, kuris neseniai įtrauktas į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Su šiuo režisieriumi ir daugybe kūrybingų druskininkiečių, kurie yra įtraukti į šį projektą, tikimasi surengti itin įspūdingą Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį.

„Mane visuomet žavėjo ambicingi žmonės, nes jų ryžto dėka galima įgyvendinti pačias geriausias kūrybines idėjas”, – sako atidarymo režisierius A. Kamantauskas.

Režisieriaus sumanymu, Druskininkai kultūros sostinės metus sausio 11-ąją pradės daug netikėtų efektų žadančia atidarymo programa, pavadinta „Didysis Čiurlys“. Ypatingas dėmesys atidaryme bus skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį daugelis lietuvių intuityviai sieja būtent su Druskininkais. Taip siekiama pažymėti žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko ir chorvedžo 150-ąsias gimimo metines.

„Atidarymo programą kurs daug talentingų druskininkiečių, kuriuos mes vadiname „Čiurlionio paliestais“. Pavyzdžiui, muziką atidarymo renginiui kurs iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. M. K. Čiurlionis buvo didis simbolistas ir aš ieškojau būdų, kaip tuos simbolius ir patį Čiurlionį atskleisti per pačius druskininkiečius – talentingus Druskininkų žmones“, – sako režisierius A. Kamantauskas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlinio kūrybos elementai: per Čiurlinio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.

Ieškodamas, kaip nustebinti žiūrovus, atvyksiančius į Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą, A. Kamantauskas prie kūrėjų komandos pakvietė prisijungti pasaulinio garso žvaigždę – per šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes išvystą prancūzų choreografą Sadek Berrabah.

Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografijos žvaigždė neslėpė susižavėjimo lietuvių kūrybiškumu ir su džiaugsmu sutiko prisijungti prie projekto.

S. Berrabah atidarymo renginiui sukurs autentišką choreografiją, kurią atliks specialiai atrinkta 122 Lietuvos šokėjų trupė. Prieš renginį šokėjai apie dvi savaites repetuos su prancūzų choreografu Lietuvoje.

S. Berrabah yra pasaulinio garso choreografas, kurio sukurtos choreografijos įrašai renka milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose. Jis yra sukūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Prancūzų choreografo darbus buvo galima išvysti tokiuose prestižiniuose renginiuose, kaip „Grammy“ apdovanojimai bei Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Sadek pasirodymai išsiskiria unikaliu geometrinių formų, muzikos ir judesio deriniu, kuris nepalieka žiūrovų abejingų.

„Sadek išgarsėjo choreografija rankomis, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras rašomi įvairūs tekstai. Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – atskleidžia teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas.

Choreografiją S. Berrabah kurs pagal muzikos prodiuserio, druskininkiečio L. Lazausko-Roe Deers sukurtą muziką.

Kaip sako L. Lazauskas-Roe Deers, atidarymo metu žiūrovai išgirs jo sukurtą nuostabios M. K. Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Panaudosime M. K. Čiurlionio sukurtos muzikos fragmentus ir padėsime jiems suskambėti naujai.  Papildžius muziką choreografiniais elementais, reginys turėtų būti įspūdingas“, – teigia elektroninės muzikos kūrėjas.

„Labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas taps 2025 metų Lietuvos kultūros sostine. Visada smagu groti namie, ypač tokia ypatinga proga – minint kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejų. Čiurlionio kūryba neabejotinai labai stipriai palietė mane: lankiau jo vardo muzikos mokyklą, o dailės mokykloje mokiausi piešti semdamasis įkvėpimo iš legendinių Čiurlionio paveikslų“, – apie savo ryšį su žymiuoju kūrėju kalbėjo L. Lazauskas-Roe Deers.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Renginiai tapo svarbia įmonės įvaizdžio kūrimo priemone: kaip suorganizuoti tokį, kuris paskatins ištarti wow?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 04 15

Pastaraisiais metais renginių organizatoriai vis dažniau išgirsta prašymą sukurti wow efektą – renginį, kuris nustebintų net ir viską mačiusius žiūrovus. Didelius lūkesčius užsakovai kelia ne veltui: pastaraisiais metais renginiai tapo labai svarbia įmonės įvaizdžio kūrimo priemone. Norint išsiskirti iš konkurentų ir pabrėžti savo autentiškumą, būtina nebijoti išbandyti naujus renginių formatus.

Komentaro autorius – Aurimas Kamantauskas, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ iniciatorius

Detalės, kurių niekas nesitikėjo išvysti

Renginys turi priminti magijos pasirodymą. Jei stebint magijos triuką jo kulminacijos metu jus ištiko nuostaba – jūs aikčiojate ir galvojate, „o kaip jam pavyko tai padaryti?” – tai ir yra atsakymas, kokių efektų pagrindu turi būti kuriami jūsų renginiai.

Naujos renginio erdvės, nauji atlikėjai ar tik jūsų renginiui suburti muzikiniai projektai, išskirtinai jums sukurti patiekalai, jų pateikimo forma – kai intuityviai užklups emocija, kad jau esate matę labai daug, bet tai, ką regite dabar, yra tikrai unikalu, kai tik po ilgokos pauzės suprasite, kas čia ką tik įvyko, – tuomet ir ateis akimirka, kai jūs nuoširdžiai ir garsiai ištarsite: tai, ką mačiau, buvo wow.

Tuo tarpu jeigu ant scenos užlipęs renginio vedėjas pirmiausia pasako „Gera jūsų tiek daug čia matyti“ (nesvarbu, ar renginyje dalyvauja 10, ar 10 000 žmonių) arba staiga paklausia „Koks yra gimtadienio simbolis, be kurio mes neįsivaizduojame šios šventės?“, iškart supranti, kad tolimesnė įvykių seka tavęs jau greičiausiai nenustebins.

Pasirinkti klasikinį ir saugų renginio scenarijų –  patogu ir paprasta, tačiau kur kas naudingiau ir efektyviau yra rinktis kitokią strategiją: ieškoti būdų ir kūrybinių sprendimų, kaip išsiskirti, nustebinti, padaryti kitaip. Priešingu atveju  renginys žiūrovams gal ir patiks, bet vargiai sukurs stiprų, ilgalaikį įspūdį ar sukurs unikalų ryšį su auditorija kuriančią emociją, dėl kurios pirmiausia ir organizuojame renginį, kokio formato jis bebūtų.

Jei norite surengti išskirtinį, tikrai įsimintiną renginį, apie kurį jo dalyviai kalbėtų dar bent keletą savaičių (o toks noras vienija daugumą įmonių ir organizacijų, galvojančių apie renginį savo darbuotojams, klientams ar partneriams), turite ryžtis drąsiems ir ryškiems kūrybiniams sprendimais. Tai reiškia – išdrįsti  būti pirmaisiais, išbandžiusiais visiškai naują, originalaus formato, kitokios struktūros ir dramaturgijos  renginio formatą. Tokį, kurį greičiausiai darysite pirmą kartą. Ir, svarbiausia, turite pasitikėti jūsų renginį organizuojančia profesionalų komanda. Tai yra itin svarbios sėkmingo ir nuostabos efektą kuriančio renginio dedamosios.

Ne visi dviračiai jau yra išrasti

Informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gimtadienio proga darbuotojams surengtas renginys „Noradienis“ (angl. „Wishday“) pasižymėjo visomis šiomis savybėmis, o rezultatai kalba patys už save: šis Vilniuje surengtas renginys nukonkuravo milžiniškų biudžetų, didžiausių valstybių grandiozinius renginius ir mūsų agentūrai pelnė net keletą tarptautinių apdovanojimų prestižiniuose renginių kūrėjų konkursuose. Mūsų vardas nuskambėjo tarptautinėje geriausių renginių kūrėjų arenoje ir mes pirmą kartą patyrėme tarptautinio pripažinimo efektą.

Šie laimėjimai atvėrė daug naujų durų – esame kviečiami bendradarbiauti rengiant tarptautinius projektus ir pristatyti savo patirtį, kūrybiškumą, unikalias kūrybos technikas tarptautinėse konferencijose, tapome vieninteliais Lietuvos atstovais Europos renginių industrijos lyderių bendruomenėje „27Names”. Tarptautiniuose renginiuose esame vadinami „Baltijos tigru” dėl mūsų išskirtinio braižo, konceptualumo, estetikos ir renginių dramaturgijos vystymo. Apdovanojimus pelnęs renginys „Noradienis“ yra puikus pavyzdys, kokį galingą produktą gali sukurti inovatyvios įmonės ir profesionalių organizatorių, kuriems buvo suteikta visapusiška kūrybinė laisvė įgyvendinti savo idėjas, sinergija.

Toks rezultatas dar geriau pasiekiamas, kai renginio organizatoriams suteikiama pakankamai laiko apšlifuoti renginio idėją, o pati įmonė turi aiškiai apsibrėžtą renginio tikslą.

Noras gerai praleisti laiką renginyje – tai nėra tikslas. Ką savo renginiu norite pasakyti, kokia yra pagrindinė renginio žinutė – atsakymai į šiuos klausimus padės tiksliau įsivardyti jūsų renginio tikslą, o renginio organizatoriams padės priimti kūrybiškesnius režisūrinius sprendimus.

Idėjų generavimui mes naudojame skirtingas technikas. Viena mėgstamiausių – utopiją paversti realybe. Ši technika leidžia atrasti naujus renginio formatus. Mes žaidžiame su masteliu, keičiame dimensijas, karštą paverčiame šaltu, vakarą keičiame rytu. Kitokio požiūrio cirkuliacija leidžia atrasti „out of the box” sprendimus ir sukurti taip laukiamą wow efektą. Nustebinti yra kuo, net kai atrodo, jog visi dviračiai jau išrasti.

Maži ar dideli – įspūdingi gali būti visi

Įprasta galvoti, kad įspūdingos patirtys sukuriamos tik organizuojant masinį renginį, tačiau mažo formato renginiuose taip pat slypi savotiška magija. Kadangi susitikimas įvyksta jaukioje ir intymioje aplinkoje, kiekvienas svečias atranda minutę vienas su kitu pabendrauti. Ir čia taip pat yra be galo daug erdvės nuostabos efektui sukurti.

Mažo formato renginiuose gali būti sukurtas ypač artimas ryšys su renginyje dalyvaujančia auditorija: svečiai ne tik bendrauja tarpusavyje, bet ir įsitraukia į bendras veiklas, kurios akimirksniu suartina ir padeda užmegzti gilesnį santykį, sukurti stipresnę emociją.

Dar vienas dalykas, kurį reikėtų prisiminti, – net ir būdami suaugę mes visada išliekame dideli vaikai. Ypač kalbėdami apie renginius ir tai, kaip juos priimame.

Mus, kaip ir vaikus, žavi tie patys dalykai – pavyzdžiui, įdomūs, įtraukiantys žaidimai, geros dovanos. Apjungus visus šiuos aspektus renginyje, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų.

Surengtas didžiausio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ pristatymas

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai, Revolution
Publikuota
2024 02 01

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje žymūs svečiai rinkosi į tarptautinio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ pristatymą. Didžiausias renginių industrijai bei visiems įkvėpimo ieškantiems žmonėms skirtas festivalis šiemet vyks gegužės 22-24 d. Vilniaus rotušėje bei senamiesčio erdvėse.

Bokšto skvere surengtas festivalio pristatymas pritraukė gausų būrį svečių, tarp kurių buvo televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian, LNK televizijos įsigijimų vadovas Marijus Gradauskas ir televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Livija Gradauskienė, kultūros ir menų centro „Loftas“ bendraturtė Živilė Diawara, fotomenininkas Ignas Maldžiūnas, „Midcentury“ studijos kuratorė Eva Saikovska, muzikos apžvalgininkas ir „Eurovizijos“ dainų konkurso „balsas“ Ramūnas Zilnys, žurnalistė Laisvė Radzevičienė, skaitmeninės kūrybos studijos FULL OF M.E įkūrėjai broliai Eimutis ir Vytautas Mikailos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir kiti.

Kaip teigė idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ organizatorius Aurimas Kamantauskas, pernai balandį pirmą kartą surengtas festivalis iš karto tapo didžiausiu tokio formato renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o tikrąjį mūsų šalies renginių industrijos mastą net sunku išmatuoti.

„Muzikos apdovanojimai M.A.M.A., sporto čempionatai, šokių festivaliai, visa kino industrija ir artėjanti šimtmečio Dainų šventė – galima būtų vardinti ir vardinti. Esame festivalių šalis, tačiau renginių industrija yra ne tik renginiai, bet ir įvairios kitos paslaugos: scena, garsas, apšvietimas, maistas ir gėrimai, apgyvendinimas ir visas aptarnavimas. Tai yra labai galinga ir kūrybinga industrija, kurianti didelę vertę visuomenei ir valstybei.

 

Mūsų festivalio misija yra visus suburti ir dalintis idėjomis, patirtimi bei įkvėpimu ne tik su dirbančiais renginių industrijoje, bet su visais smalsiais ir įkvėpimo ieškančiais žmonėmis“, – sako A. Kamantauskas, festivalio „Revolution“ organizatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius.

Radijo, televizijos ir renginių vedėja G. Martirosian pastebi, kad renginių industrija Lietuvoje sparčiai kinta, joje nebelieka ribų, o renginių organizatoriai, užsakovai ir klientai stebina savo kūrybiškumu bei idėjomis.

„Man pačiai, kaip renginių vedėjai, tai kelia nuolatinius iššūkius, bet esu dėkinga, kad dešimtmetį dirbdama šioje srityje aš nežinau, ką reiškia rutina. Tokio jausmo tiesiog nepatiriu, nes kiekvienas renginys yra kaip nauja pradžia“, – teigia G. Martirosian.

Gabrielė pridūrė, kad kalbėti žmonėms ji norėjo nuo vaikystės, tad renginių vedėjos darbas yra jos svajonės išsipildymas: „Nežinau, kam už tai dėkoti – likimui, sau pačiai ar tinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, bet ta maža mergaitė, kuri kadaise svajojo kalbėti žmonėms, nepatikėtų, kad šiandien jos svajonės yra išsipildžiusios“, – sako G. Martirosian.

Jai antrino renginyje taip pat apsilankiusi L. Gradauskienė, sukaupusi didelę patirtį ne tik įvairiuose radijo ir televizijos projektuose, bet ir kaip renginių vedėja. „Aš myliu žmones, man patinka bendrauti, todėl didelė dovana man yra visi renginiai, o jie būna patys įvairiausi – nuo korporatyvinių įmonių renginių iki vienuolės knygos pristatymo ar bažnyčios renginių, kuo pati kartais stebiuosi, nes nepriskirčiau savęs prie labai religingų žmonių“, – šypsosi L. Gradauskienė. Jos teigimu, Lietuva turi stiprų reginių organizavimo sektorių, o jame dirbantys kartelę yra išsikėlę labai aukštai.

„Ką bedarytume, mes Lietuvoje neretai verčiamės per galvą ir atiduodame visas jėgas, kad tik sukurtume ką nors tikrai ypatingo. Nestovime vietoje, ieškome naujovių, ir tai yra didelė mūsų stiprybė. Matyt, taip yra dėl to, kad turime tam tikrą alkį ir norą parodyti sau ir pasauliui, kad mes nesame prastesni“, – svarstė radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja L. Gradauskienė.

Idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ gegužės 22-24 d. vyks Vilniaus rotušėje, jos aikštėje ir kitose senamiesčio erdvėse. Renginio metu vyks konferencija ir diskusijos, kuriose dalyvaus apie 90 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, ekspozicijų erdvė Rotušės aikštėje, bus surengti geriausių renginių rinkos projektų apdovanojimai, renginių vedimo talentų, fotografų, įspūdingiausio torto, stalo dekoro konkursai.

Vienu didžiausių šių metų festivalio akcentų taps „Revolution“ žemėlapis, kurį sudarys įdomios erdvės senamiestyje: jose vyks įvairūs renginiai, produktų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės.

Idėjų ir tendencijų festivalį „Revolution“ šiemet remia Lietuvos kultūros taryba, skyrusi festivaliui daugiau nei 15 tūkst. EUR paramą.

„ReKūrai“ iškovojo kelialapį į prestižinių apdovanojimų finalą Romoje

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 11 16

Dėl pasaulinių geriausių renginių apdovanojimų „Bea World“ nugalėtojų titulo varžysis ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – įveikusi daugybę konkurentų iš viso pasaulio, renginių agentūra „ReKūrai“ iškovojo kelialapį į šio prestižinio renginių industrijos konkurso finalą, kuris vyks Romoje lapkričio 23-25 d.

Tarptautinio renginių ir komunikacijos festivalio „Bea World“ komisija į konkurso finalą atrinko 164 įspūdingiausių renginių projektus, kuriuos konkursui pateikė jų organizatoriai ir kūrėjai iš viso pasaulio: nuo Senojo Žemyno ir Jungtinių Amerikos Valstijų iki Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos ar Brazilijos.

Šiemet konkursui paraiškas pateikė net 333 dalyviai – daugiausia per visą renginio istoriją. Įvertinusi konkursui pateiktas paraiškas, tarptautinė komisija iš jų atrinko geriausius  renginių projektus, kuriems įteikti kelialapiai į „Bea World“ apdovanojimų finalą.

Tarp konkurso finalininkų skelbiant aukštą atrankos barjerą įveikusius renginių organizatorius nuskambėjo ir Lietuvos vardas: į „Bea World“ apdovanojimų finalą pateko ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – renginių paslaugų grupė „ReKūrai“. Lietuvių renginys konkurso finale Romoje bus pristatytas šalia tokių pasaulinio garso prekės ženklų, kaip „Google“, „Youtube“, „Disney“, „McDonald‘s“, „Lufthansa“, „Porsche“, „Audi“, „Volkswagen“, „Armani“ ir kt., renginių.

Bilietą į konkurso finalą tarp pasaulio renginių industrijos geriausiųjų agentūrai „ReKūrai“ pelnė informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gimtadienio proga darbuotojams surengtas renginys „Noradienis“ (angl. „Wishday“). Lietuvių renginys finale varžysis „Celebration/festivity“ kategorijoje, kurioje dėl geriausio renginių organizatoriaus vardo susirungs net 18 festivalio dalyvių. Tarp jų – ir praėjusių metų nugalėtojai italų „Ninetynine Srl“., suorganizavę renginį „Ferrari“ kompanijai.

„Mūsų komandos organizuotas unikaliai konceptualus renginys „Noradienis“ jau pelnė mums du tarptautinius apdovanojimus, bet puikiai suprantu, kad dėl kiekvienos pergalės reikia kovoti iš naujo: keliaujame į naują sceną, kur laukia nauji ir dar ambicingesni varžovai, nauja tarptautinė žiuri ir vėl jaučiame tą patį naujoko jaudulį.

Dabar aš ypač gerai suprantu sportininkus. Laimėti Europos čempionato auksą yra įspūdinga pergalė. Bet pasaulio čempionatas yra absoliučiai naujas startas“, – sako Aurimas Kamantauskas, profesionalus režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

„Noradienis“ nuskynė laurus Slovėnijos sostinėje surengtuose geriausių Europos renginių apdovanojimuose „Conventa Best Event Award 2023“, kur „ReKūrams“ įteiktas apdovanojimas už geriausią renginį B2E („Įmonės renginys darbuotojams“) kategorijoje. Be to, kiek anksčiau Taline „ReKūrai“ už šį renginį laimėjo Šiaurės ir Baltijos šalių forumo „Amber Prize“ specialųjį konkurso komisijos apdovanojimą.

„Bea World Festival“ – tai tarptautinis renginių ir komunikacijos festivalis, laikomas svarbiausia tarptautinės renginių bendruomenės susitikimų ir kontaktų užmezgimo vieta. Trijų dienų festivalį vainikuos apdovanojimai, kurių metu bus pagerbti geriausi pasaulio renginių organizatoriai. Nugalėtojai bus paskelbti 27 skirtingose renginių kategorijose. 2022 metais festivalyje iš viso dalyvavo 320 dalyvių iš 32 šalių.