A. Kamantauskas – antrą kartą tarp įtakingiausių pasaulio renginių organizatorių, pateko ir tarp Europos lyderių

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai
Publikuota
2025 12 30

Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – ir vėl lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.

Profesionalus režisierius ir renginių organizatorius A. Kamantauskas yra vienintelis lietuvis, jau antrus metus iš eilės patekęs į prestižinį įtakingiausių pasaulio žmonių renginių rinkoje šimtuką, kurį kasmet, nuo 2009 m. skelbia „Eventex“.

Šių metų „Eventex” įtakingiausiųjų sąrašas sulaukė rekordinio dėmesio – jame iš viso buvo nominuoti 2250 renginių rinkos profesionalai iš 79 pasaulio šalių. Iš jų – viešo balsavimo metu renginių organizatorių bendruomenė išrinko šimtą profesionalų, kurie savo kūrybiškumu, vizija ir inovacijų pritaikymu darė didžiausią įtaką renginių industrijai 2025-aisiais. Daugiausiai atstovų į įtakingiausiųjų šimtuką pateko iš JAV (23), Jungtinių Arabų Emyratų (12) ir Brazilijos (8), o šį penketuką užbaigia Saudo Arabija ir Lenkija, su atitinkamai 7 ir 6 atstovais. Tarp 100 įtakingiausiųjų – ir tokių pasaulinių prekės ženklų kaip NVIDIA, „The HEINEKEN Company“, „Amazon Web Services“ atstovai.

„Kiekvienas čempionas žino: kur kas sunkiau yra titulą išlaikyti ir apginti nei jį iškovoti. Tai, kad antrus metus iš eilės patenku į pasaulinį įtakingiausių renginių industrijos asmenybių šimtuką bei pirmąkart – į Europos 50-uką, dar kartą patvirtina, kad pernykštis laimėjimas nebuvo vienkartinis pasiekimas. Tai tęstinis pripažinimas ir nuoseklaus mūsų darbo rezultatas, leidžiantis išlaikyti pozicijas pasaulinėje arenoje“, – sako A. Kamantauskas.

Prie šio laimėjimo ženkliai prisidėjo ir tarptautinis A. Kamantausko ir „ReKūrai“ projektų įvertinimas. Lapkričio pabaigoje Romoje vykusiuose dvidešimtuosiuose „BEA World“ pasaulio renginių apdovanojimuose A. Kamantauskas pristatė „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo renginį „Didysis Čiurlys“. Lietuvių sukurtas re(n)ginys, kuriame meistriškai į vientisą kūrinį suvienyti tiek pasaulinio lygio, tiek lietuvių menininkų pasirodymai, pateko į geriausių pasaulio kultūros renginių finalą ir varžėsi su kitais penkiais projektais.

A. Kamantauskas džiaugiasi galėjęs pristatyti „Didįjį Čiurlį“ prestižinėje tarptautinėje scenoje – apdovanojimuose, kuriuose susitinka stipriausi renginių kūrėjai iš viso pasaulio, kur matyti ne tik dabartinės renginių tendencijos, bet ir brėžiami ateities kontūrai. Anot režisieriaus, šiais metais galima išskirti kelis ryškius pasaulinių renginių pokyčius: augantį dėmesį vaikų ir jaunosios kartos problemoms, personalizacijos siekį net ir masiniuose renginiuose, technologinius pokyčius.

„Šių metų apdovanojimuose ryškiausi projektai – nuo Paryžiaus vaikų šventinių atostogų festivalio iki iniciatyvų paaugliams Norvegijoje – buvo skirti vaikų ir paauglių psichologinei gerovei, bendruomeniškumui ir tikram, gyvam santykiui. Pasaulis akivaizdžiai ieško būdų, kaip ištraukti Z kartą iš ekranų ir grąžinti į gyvą bendravimą. O gyvame bendravime, net ir masiniuose renginiuose (ir čia turiu omenyje ne tik vaikus) matome stiprų personalizacijos poreikį: kiekvienas dalyvis ateina su savomis patirtimis ir lūkesčiais, todėl kiekviena erdvė turi tapti savotiška „pagrindine“ scena“, – įžvalgomis dalinasi vienas įtakingiausių renginių organizatorių.

A. Kamantauskas taip pat aktyviai dalyvauja formuojant ir analizuojant renginių tendencijas Europoje, nes jo vadovaujama renginių agentūra „ReKūrai“ vienintelė Lietuvoje priklauso Europos renginių lyderių tinklui „27Names“. Neseniai visuomenei pristatytas pirmasis išsamus, „27Names“ inicijuotas Europos renginių tyrimas atskleidė įdomų faktą: Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, yra labiausiai į organizacijų renginius planuojantis investuoti Europos regionas.

„Tyrimas atskleidė, kad mūsų regione užsakovai beveik kiekvieną renginį vertina kaip strategiškai reikšmingą įvykį, suteikiantį galimybę aktyviai kurti turinį įvairiems komunikacijos kanalams – žiniasklaidai, socialiniams tinklams ar vidinei įmonės komunikacijai. Tokiai nuostatai pritaria beveik pusė regiono klientų, o tai net 1,3 karto viršija Europos vidurkį. Taigi verslo ar kitų organizacijų renginiai jau seniai nebėra tik susibūrimai. Tai – įrankiai, formuojantys suvokimą, skatinantys inovacijas ir jungiantys bendruomenes. Laimės tie, kurie greičiau supras tikrąją renginių vertę“, – apibendrina A. Kamantauskas.

 

Tarptautinis tyrimas atskleidė, kaip švenčia europiečiai: labiausiai į renginius investuos lietuviai, estai ir latviai

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2025 11 21

Darbštumu garsėjantys lietuviai, pasirodo, linkę ir neblogai pasilinksminti – kokybiškų ir įtraukiančių renginių metu. Šį teiginį nuo šiol patvirtina geriausias Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu atliktas Europos renginių tyrimas (angl. „The European Experience Index“), kuriame Baltijos šalys išsiskiria kaip labiausiai į organizacijų renginius planuojantis investuoti Europos regionas.

2025 m. lapkritį visuomenei pristatytame tyrime pirmąkart išsamiai aprašytas europiečių požiūris į renginius. Tyrimas parengtas išanalizavus beveik 200 aukščiausio lygio vadovų atsakymus 27 Europos rinkose. Jame atsispindi tiek užsakovų, tiek renginius organizuojančių agentūrų požiūris į šiandienos renginių industriją.

„Jei vis dar manote, kad žolė svetur – žalesnė, kviečiu susipažinti su šio tyrimo rezultatais. Europiniame kontekste Baltijos šalys demonstruoja brandžią renginių kultūrą, užsakovai vis dažniau supranta, kad investicijos į patirtis – tai investicijos į žmones, kurios atneša ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek visuomenei“, – apžvelgdamas Europos renginių tyrimo rezultatus sako renginių organizatorius ir režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas, įtrauktas į pasaulio renginių industrijos įtakingiausiųjų  100-uką.

Tyrimo metu gauti rezultatai leido palyginti, kokią vertę renginiai kuria įvairių Europos šalių prekės ženklams ir įmonių darbuotojams, kaip keičiasi renginio dalyvio vaidmuo, kokią paskirtį šiuolaikiniame renginių pasaulyje atlieka dirbtinis intelektas (DI), ko iš organizatorių tikisi žiūrovai ir klientai, kaip jų lūkesčius geba atliepti renginių organizatoriai bei ar europiečiai yra pasiryžę daugiau investuoti į 2026 m. renginius.

Biudžetai – augs, bet lėšomis švaistytis neplanuoja

Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių Europos agentūrų klientų patikino, kad renginiams skirtas biudžetas 2026 m.  augs. 27 proc. nurodė, kad ateinančiais metais biudžetas išliks stabilus, o apie mažėjimą informavo vos penktadalis apklaustųjų.

Įdomu, kad labiausiai į renginius planuojama investuoti Baltijos šalyse, kurios taip pat labiausiai iš visos Europos akcentuoja ir racionalaus lėšų panaudojimo svarbą.

„Matome aiškią takoskyrą tarp Europos šalių požiūrio į inovacijas ir ekonomiškumą. Pietų Europos klientai daug entuziastingiau teikia pirmenybę drąsioms, novatoriškoms idėjoms, tuo tarpu Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės ir Airijos užsakovai laikosi pragmatiškesnės strategijos – jie siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų ir kaštų efektyvumo. Tai patvirtina giliai įsišaknijusį požiūrį, kad Pietų europiečiai švenčia ekstravagantiškai, o šiauriečiai – gal ir kukliau, bet išmintingai“, – savo įžvalgomis dalinasi A. Kamantauskas, kurio vadovaujama įmonė „ReKūrai“ vienintelė Lietuvoje priklauso europinei „27Names“ asociacijai.

Prioritetas inovacijoms buvo matuojamas dešimties balų skalėje. Aukščiausią 6,8 balą surinko Pietų Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Italija, o žemiausią 5,1 balą – Baltijos šalys. Būtent šis balas ir rodo mūsų polinkį efektyviai išnaudoti kaštus.

Strateginis Baltijos šalių požiūris į renginius

Baltijos šalių klientai beveik kiekvieną renginį vertina kaip strategiškai reikšmingą įvykį, suteikiantį galimybę aktyviai kurti turinį įvairiems komunikacijos kanalams – žiniasklaidai, socialiniams tinklams ar vidinei įmonės komunikacijai. Tokiai nuostatai pritaria beveik pusė regiono klientų, o tai net 1,3 karto viršija Europos vidurkį.

„Verslo renginiai jau seniai nebėra tik susibūrimai. Tai – įrankiai, formuojantys suvokimą, skatinantys inovacijas ir jungiantis bendruomenes. Autentiškų potyrių kūrimas sparčiai kintančiame pasaulyje tampa raktu į pasitikėjimą. Laimės tie, kurie greičiau supras tikrąją renginių vertę“, – renginių reikšmę Lietuvoje komentuoja A. Kamantauskas.

Nors požiūris į renginius evoliucionuoja visoje Europoje, kol kas šio kaitos pasekmės ryškiausiai matomos Baltijos regione. Natūralu, kad būtent čia planuojamas ir biudžetų augimas, nes vis aiškiau suvokiama, kad renginys yra ilgalaikė investicija, o ne trumpalaikės išlaidos.

„Vertė nebėra siejama vien su renginio dieną gautais kontaktais ar tiesioginiais rezultatais. Vertė vis dažniau suvokiama kaip gausus turinio archyvas, kuris dar kelias savaites ar net mėnesius po renginio maitins rinkodaros ir komunikacijos kanalus“, – sako A. Kamantauskas.

Kartu su požiūriu į renginio vertę kinta ir renginio dalyvio samprata. „Žiūrovų nebetenkina pasyvaus stebėtojo vaidmuo – jie reikalauja individualizavimo (angl. personalization), prasmės ir įsitraukimo galimybių. Nors tokį poreikį dažniau išsako jaunesnės kartos atstovai, tai vis tiek mus skatina strategiškai permąstyti renginių dizainą, turinio kūrimą ir net pačią renginio sėkmės sampratą“, – sako A. Kamantauskas.

Technologijos, talentai ir tvarumas – naujos gairės renginių pasaulyje

2025 metų Europos renginių tyrimas taip pat atskleidžia, kad dirbtinis intelektas (DI) tapo neatsiejama industrijos dalimi – net 79 proc. agentūrų jį laiko svarbia tendencija, o 97 proc. jau taiko kūrybinėse veiklose. Vis dėlto klientų lūkesčiai dažnai būna pernelyg aukšti, tikintis greitų stebuklų, todėl agentūros ieško naujų verslo modelių, leidžiančių suderinti inovacijas su pelningumu.

Kita didelė problema – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Pusė agentūrų nurodo, kad talentų paieška ir išlaikymas yra didžiausias iššūkis. Todėl lankstūs darbo modeliai ir darbuotojų kompetencijų tobulinimas tampa būtinybe norint išlaikyti konkurencingumą.

Įdomus paradoksas atsiskleidžia, kalbant apie tvarumą. Nors tvarumas tapo „moraline pareiga“ ir beveik pusė agentūrų teigia, kad klientai reikalauja tvarių sprendimų, tačiau mažai kas tam skiria pakankamai finansavimo.

Tyrimo ataskaitą galima parsisiųsti iš čia:

Inspiration

Geriausias Europos renginių agentūras vienijančios asociacijos „27Names“ užsakymu tyrimą atliko nepriklausoma rinkos tyrimų bendrovė „NewtonX“.

Renginių paslaugų grupė „ReKūrai“ yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos agentūra, prisijungusi prie Europos renginių industrijos lyderių bendruomenės „27Names“. 2008 m. įkurta „27Names“ vienija geriausias nepriklausomas Europos gyvų patirčių agentūras. Tinklas, apimantis 27 šalis ir daugiau nei 1 200 profesionalų, jungia prekės ženklo patirčių, renginių ir patyriminių komunikacijos sprendimų ekspertus, kurie dalijasi įžvalgomis, bendradarbiauja ir kartu formuoja renginių ateitį.

Režisieriaus A. Kamantausko sukurtas „Didysis Čiurlys“ – geriausių pasaulio kultūros renginių finale

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2025 11 17

„Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“, sukurtas pagal renginių režisieriaus, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovo Aurimo Kamantausko viziją, pateko į geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalą, kuris įvyks lapkričio pabaigoje Romoje. Kultūros kategorijoje lietuvių sukurtas renginys varžosi su dar penkiais pasaulinio lygio renginiais.

Renginys, metų pradžioje atidaręs „Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ programą, buvo įspūdinga elektroninės muzikos, šviesos, šokio ir teatro sintezė – tarsi odė garsiajam Lietuvos kompozitoriui, dailininkui, chorvedžiui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui jo 150-ųjų gimimo metinių proga.

„Simboliška, kad ši įspūdinga žinia apie „Didžiojo Čiurlio“ tarptautinį įvertinimą mus pasiekė besibaigiant M. K. Čiurlionio metų minėjimui. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvos ir Čiurlionio vardas gali skambėti pasaulyje, kai tik pasitelkiame kūrybiškumą, meninį polėkį ir nebijome įgyvendinti drąsiausių vizijų. Atrodo, kad per atidarymo ceremoniją šokėjų rankomis sudėliota žinutė „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai“ pildosi su kaupu: Druskininkų vardas pakylėtas ir į pasaulio kultūros sceną“, – sako Aurimas Kamantauskas, atidarymo ceremonijos režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

Jis priduria, kad tai yra didelis Druskininkų, visos Lietuvos ir renginio kūrėjų – visų Čiurlionio „paliestųjų“ laimėjimas.

Režisūriniuose „Didžiojo Čiurlio“ sprendimuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai. Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų: teptuko, rašiklio, batutos.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis. Viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

Tarptautiniai „Bea World“ geriausių pasaulio renginių apdovanojimai, rengiami nuo 2006 m., laikomi vienais prestižiškiausių industrijoje. Jie kasmet suburia agentūras iš daugiau nei 40 šalių ir skatina renginių vaidmenį šiuolaikinėje komunikacijoje. Finalo dalyviai gyvai pristato savo projektus tarptautinei komisijai, kurią šiemet sudaro įvairių sričių lyderiai – Deloitte, UEFA, BMW, Microsoft, LEGO, Adidas, Mastercard, Siemens, Tarptautinio olimpinio komiteto ir kitų pasaulinių organizacijų bei prekės ženklų atstovai.

A. Kamantausko vadovaujama renginių paslaugų grupė „ReKūrai“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tarptautinėje arenoje. 2024 m. agentūra pelnė net keturis „Eventex Awards“ apdovanojimus, o pats vadovas A. Kamantauskas, žinomas kaip ‚wow“ efekto renginiuose kūrėjas, pateko tarp šimto įtakingiausių pasaulio renginių industrijos asmenybių. „ReKūrai“ taip pat yra vienintelė Lietuvos agentūra, priklausanti Europos renginių lyderių tinklui „27Names“.

Geopolitinė įtampa renginių organizatoriams neigiamo poveikio neturi: renginių biudžetai nesitraukia, tačiau keičiasi forma ir tematika

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai
Publikuota
2025 04 07

Vienos didžiausių Lietuvoje renginių organizavimo paslaugų grupės „ReKūrai“ pardavimo pajamos per 2024 m. išaugo 28 proc. – nuo 1,98 mln. EUR iki 2,54 mln. EUR, o pelnas siekė 120,7 tūkst. EUR. Pasak įmonės vadovo Aurimo Kamantausko, pajamos iš renginių organizavimo projektų augo, nes daugėjo užsakomų įmonių renginių, o renginių biudžetų užsakovai nenukarpė.

„Įprastai renginių rinka viena pirmųjų pajunta sudėtingesnės situacijos ženklus, tačiau dabartiniu laikotarpiu akivaizdu, kad geopolitinė įtampa nedaro jokio poveikio įmonių užsakymų apimčiai ir suplanuotiems renginių biudžetams, kurie tiesiogiai priklauso nuo įmonių verslo rezultatų ir prognozių.

Su daugeliu mūsų klientų renginius organizuojame kasmet, tad gerai jaučiame bendras rinkos tendencijas. Mūsų įmonei praėję metai buvo išskirtiniai ir rekordiniai finansinių rezultatų prasme, o pagal užsakymus šiemet taip pat nematome įmonių nerimo ženklų – keičiasi tik renginių pobūdis, vyrauja bendrystės tematika, tačiau įmonės renginių nestabdo, netgi priešingai, renginių daugėja. Jau dabar matomas labai didelis renginių vietų ir atlikėjų užimtumas visai vasarai“, – vyraujančias tendencijas apibendrina A. Kamantauskas, UAB „ReKūrai“ direktorius

Pasak vadovo, prie rekordinių 2024 m. veiklos rezultatų labai prisidėjo didelio formato renginių organizavimas. „Pernai organizavome daug daugiau didelio formato renginių, kurių vertė siekė daugiau nei 100-300 tūkstančių eurų, įskaitant ir mums platininį apdovanojimą už geriausią Gala vakarienę pasaulyje pripažintą „MG grupės“ renginį „Laiko mašina“.

2024 metais surengėme taip pat daugiau nei 300, 500 ar daugiau nei 1 tūkst. dalyvių turėjusius renginius. Gerus rezultatus lėmė ir įmonių noras organizuoti daugiau išvažiuojamųjų renginių užsienyje. Praėję metai daugeliui nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradėjusių veikti brandžių įmonių buvo jubiliejiniai, o į pastaruosius įmonės investuoja smarkiai daugiau, nei į eilinių metų kasmetinius renginius“, – pastebi A. Kamantauskas.

„Duoną ir žaidimus“ keičia bendrystė ir stiprus wow efektas vizualikoje

Pasak A. Kamantausko, pagrindinis pokytis renginiuose yra tiesiogiai susijęs su geopolitine situacija. „Didelis poreikis bendrystei jaučiamas visur: visuomeniniuose renginiuose, įmonių šventėse, asmeniniuose renginiuose. Bendrystės siekį įvardinčiau viena ryškiausių šių dienų tendencijų, ji glaudžiai siejasi ir su didesniu saugumo jausmu, ramybe. Poreikį bendrystei labai sustiprino pasibaigusi pandemija, vėliau ir dabar – juntamas karo Ukrainoje alsavimas prie mūsų sienų ir nerimas dėl ateities. Žmonės nori burtis, būti kartu, tad renginių rinką ši tendencija taip pat transformuoja, atsiranda naujų sceninių sprendimų“, – teigia A. Kamantauskas.

Pasak renginių industrijos eksperto, pastaruoju metu keičiasi ir pati užsakomųjų renginių sandara.

„Anksčiau užsakovai prioritetą teikdavo maistui ir pramogoms. Dabar vis didesnę proporcijos dalį perima investavimas į scenos, stalų ir visos aplinkos dekorą. Vizualus įspūdis tampa vis svarbesniu elementu“, – pastebi UAB „ReKūrai“ vadovas.

Pasak jo, atsirado ir dar viena specifinė tendencija – išaugęs užsakovų reiklumas ir įsitraukimas į renginio planavimo ir pulso palaikymo etapus. „Įsitraukimas toks didelis, kad kliento aptarnavimui reikia skirti gerokai didesnius resursus.

Tendencingai atsiranda naujų pareigybių agentūroje poreikis, jau pernai mūsų komanda išaugo dvigubai, tačiau matome poreikį ir tolesnei komandos plėtrai“, – sako vadovas.

Renginių savikainoje – naujos tendencijos

Pasak A. Kamantausko, renginių organizavimo rinkoje pastebima išaugusi konkurencija, susikūrė daug nedidelių renginių organizavimo komandų, didinančių pasiūlą ir kainos konkurenciją rinkoje. Kita vertus, A lygio atlikėjų kainos, kurie yra pasitelkiami į renginius, kainos šoktelėjo 10-30 proc., prognozuotina, kad ir renginio organizavimo kainodaroje galimi tam tikri pokyčiai.

„Rinkoje jaučiame, kad išaugo nauja paslaugų tiekėjų karta. Kol kas didelio naujovių provežio tame nematau, bet agresyvi rinkodara yra juntama. Kita vertus, konkurencija rinkoje visada yra gerai, nes atsiranda galimybė tiek mūsų užsakovams, tiek ir mums patiems testuoti įvairius naujus paslaugų tiekėjus, išbandyti naujus renginių formatus. Matome geras galimybes suteikti sceną naujų kūrėjų prisistatymui ir mūsų rengiamame idėjų ir renginių festivalyje „Revolution“, – sako A. Kamantauskas.

Festivalis „Revolution“ transfomuojasi

2024 metais „ReKūrai“ grupės surengtas antrasis renginių industrijos dalyvių idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ bus tęsiamas ir toliau, tačiau pati jo koncepcija ir reguliarumas transformuosis. „Festivalis „Revolution“ išlieka mūsų investiciniu prekės ženklu, į kurį investuojame, siekdami edukuoti renginių industrijoje dirbančius verslo įmonių atstovus, paslaugų teikėjus ir visus, kurie kuria ir organizuoja. Pernai, palyginti su 2023 m., organizuodami festivalį patyrėme mažiau išlaidų, padidinome festivalio pajamas, pritraukėme Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Tačiau „Revolution“ mums tebėra investicinis projektas, generuojantis netiesioginę naudą. Festivalio dėka sulaukėme naujų užsakovų, plečiasi partnerių ratas, esame matomi ir girdimi pasauliniame renginių industrijos akiratyje, formuojame nuomonę, pritraukiame ne tik pranešėjus, bet ir potencialius renginių užsakovus organizuoti renginius Lietuvoje“, – teigia A. Kamantauskas.

Pasak jo, šiemet planuojama festivalio idėjos tęstinumą išlaikyti kitais, labiau nišiniais formatais. „Darysime kelis mažesnius nišinius „Revolution“ forumus ir jau dabar pradedame ruoštis kitų metų festivaliui. 2026-ųjų „Revolution“ atnaujinsime iš esmės – festivalyje pakvietėme dalyvauti tarptautinio renginių agentūrų tinklo „27Names“ narius bei jų klientus. Tikimės, kad festivalis taps vienu svarbiausių įvykių renginių organizatorių industrijoje visoje Europoje“, – teigia renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

Kultūros sostine tapsiantys Druskininkai žada nustebinti visus: atidarymo choreografiją kurs pasaulinio garso žvaigždė iš Prancūzijos

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 12 02
  • Iš lietuvių šokėjų rankų sukurtais ženklais bus rašomos žinutės žiūrovams

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai sieks surengti iki šiol įspūdingiausią kultūros sostinės atidarymą. Sausio 11-ąją vyksiančio atidarymo renginio „Didysis Čiurlys” režisieriumi pasirinktas teatro ir renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, neseniai įtrauktas tarp šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje. Režisieriaus kvietimu kurti atidarymo renginio choreografijos atvyksta pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, kūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai galimybė dar plačiau parodyti Druskininkų unikalumą ir kūrybinį potencialą.

„Druskininkai visuomet stengiasi būti žingsniu priekyje, o kultūros sostinės atidarymas taps renginiu, kuris nustebins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisijungė pasaulinio lygio profesionalai. Tikiu, kad sausio 11-ąją visi drauge išvysime nepaprastą reginį, kuris dar ilgai išliks atmintyje ir parodys, kad Druskininkai – kultūros miestas su ypatinga energija ir ambicija. Renginio atidarymas – tik pradžia: visus metus Druskininkuose netrūks išskirtinių kultūrinių renginių, kurie kvies miestiečius ir svečius iš naujo atrasti mūsų kurortą”, – teigė R. Malinauskas.

Druskininkai visada išsiskyrė kaip ambicingas miestas. Ši ambicija Druskininkus suvedė su ne mažiau ambicingu teatro ir renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku – renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, kuris neseniai įtrauktas į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Su šiuo režisieriumi ir daugybe kūrybingų druskininkiečių, kurie yra įtraukti į šį projektą, tikimasi surengti itin įspūdingą Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį.

„Mane visuomet žavėjo ambicingi žmonės, nes jų ryžto dėka galima įgyvendinti pačias geriausias kūrybines idėjas”, – sako atidarymo režisierius A. Kamantauskas.

Režisieriaus sumanymu, Druskininkai kultūros sostinės metus sausio 11-ąją pradės daug netikėtų efektų žadančia atidarymo programa, pavadinta „Didysis Čiurlys“. Ypatingas dėmesys atidaryme bus skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį daugelis lietuvių intuityviai sieja būtent su Druskininkais. Taip siekiama pažymėti žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko ir chorvedžo 150-ąsias gimimo metines.

„Atidarymo programą kurs daug talentingų druskininkiečių, kuriuos mes vadiname „Čiurlionio paliestais“. Pavyzdžiui, muziką atidarymo renginiui kurs iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. M. K. Čiurlionis buvo didis simbolistas ir aš ieškojau būdų, kaip tuos simbolius ir patį Čiurlionį atskleisti per pačius druskininkiečius – talentingus Druskininkų žmones“, – sako režisierius A. Kamantauskas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlinio kūrybos elementai: per Čiurlinio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.

Ieškodamas, kaip nustebinti žiūrovus, atvyksiančius į Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą, A. Kamantauskas prie kūrėjų komandos pakvietė prisijungti pasaulinio garso žvaigždę – per šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes išvystą prancūzų choreografą Sadek Berrabah.

Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografijos žvaigždė neslėpė susižavėjimo lietuvių kūrybiškumu ir su džiaugsmu sutiko prisijungti prie projekto.

S. Berrabah atidarymo renginiui sukurs autentišką choreografiją, kurią atliks specialiai atrinkta 122 Lietuvos šokėjų trupė. Prieš renginį šokėjai apie dvi savaites repetuos su prancūzų choreografu Lietuvoje.

S. Berrabah yra pasaulinio garso choreografas, kurio sukurtos choreografijos įrašai renka milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose. Jis yra sukūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Prancūzų choreografo darbus buvo galima išvysti tokiuose prestižiniuose renginiuose, kaip „Grammy“ apdovanojimai bei Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Sadek pasirodymai išsiskiria unikaliu geometrinių formų, muzikos ir judesio deriniu, kuris nepalieka žiūrovų abejingų.

„Sadek išgarsėjo choreografija rankomis, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras rašomi įvairūs tekstai. Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – atskleidžia teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas.

Choreografiją S. Berrabah kurs pagal muzikos prodiuserio, druskininkiečio L. Lazausko-Roe Deers sukurtą muziką.

Kaip sako L. Lazauskas-Roe Deers, atidarymo metu žiūrovai išgirs jo sukurtą nuostabios M. K. Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Panaudosime M. K. Čiurlionio sukurtos muzikos fragmentus ir padėsime jiems suskambėti naujai.  Papildžius muziką choreografiniais elementais, reginys turėtų būti įspūdingas“, – teigia elektroninės muzikos kūrėjas.

„Labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas taps 2025 metų Lietuvos kultūros sostine. Visada smagu groti namie, ypač tokia ypatinga proga – minint kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejų. Čiurlionio kūryba neabejotinai labai stipriai palietė mane: lankiau jo vardo muzikos mokyklą, o dailės mokykloje mokiausi piešti semdamasis įkvėpimo iš legendinių Čiurlionio paveikslų“, – apie savo ryšį su žymiuoju kūrėju kalbėjo L. Lazauskas-Roe Deers.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

„ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas – tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Revolution
Publikuota
2024 11 08

Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių paskelbta ir lietuvio pavardė – į įtakingiausių žmonių renginių rinkoje šimtuką šiemet pirmą kartą pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tarptautinio festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Tuo pat metu renginių organizatorius iš Lietuvos pasiekė ir dar viena įspūdinga žinia – du agentūros „ReKūrai“ surengti renginiai pateko ir į geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalą, kuris įvyks lapkričio pabaigoje Romoje.

Dvidešimt šešerių metų patirtį renginių organizavimo srityje sukaupęs profesionalus režisierius A. Kamantauskas yra vienintelis lietuvis, patekęs į prestižinį įtakingiausių pasaulio žmonių renginių rinkoje šimtuką, kurį neseniai paskelbė „Eventex“. „Eventex“ yra pasaulinė renginių rinkos apdovanojimų organizacija, siekianti diegti aukščiausius renginių meistriškumo ir inovacijų standartus.

Į įtakingiausiųjų sąrašą iš viso buvo nominuoti 1086 renginių rinkos profesionalai iš viso pasaulio. Iš jų viešo balsavimo metu renginių organizatorių bendruomenė išrinko šimtą labiausiai renginių industrijai nusipelniusių asmenybių, tarp kurių pirmą kartą paskelbtas ir Lietuvos atstovas, renginių agentūros „ReKūrai“ įkūrėjas ir vadovas A. Kamantauskas. Sudarant įtakingiausiųjų šimtuką iš viso surinkta daugiau nei 26,6 tūkst. balsų.

Tarp šimto įtakingiausių asmenybių renginių pasaulyje išrinktas A. Kamantauskas džiaugiasi, kad Lietuvos vardą pasaulyje garsina ne tik sportininkai ar meno pasaulio atstovai, bet ir kūrybiški, netikėti ir „wow“ efektą žiūrovams kuriantys renginiai.

Šių metų gegužę renginių organizatoriai „ReKūrai“ pelnė net keturis apdovanojimus renginių „Oskarais“ vadinamuose pasauliniuose apdovanojimuose „Eventex Awards 2024”, tarp jų – ir už įspūdingiausią pasaulyje Gala vakarienę. Na, o vos prieš keletą dienų renginių organizatorius pasiekė žinia, kad dar du Lietuvoje organizuoti jų renginiai – idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ bei kituose apdovanojimuose jau įvertintas „MG grupei“ organizuotas renginys „Laiko mašina“ – pateko tarp geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalininkų. Šių apdovanojimų laimėtojai bus paskelbti Romoje lapkričio pabaigoje.

„Labai džiaugiuosi, kad renginiai tapo dar viena sritimi, kurioje su pasididžiavimu tariamas Lietuvos vardas stebint daugybei šalių visame pasaulyje. Manau, šį įvertinimą padėjo pasiekti tai, kad mes neribojame savo kūrybiškumo ir drąsiai imamės net ir tokių idėjų, kurios aplinkiniams neretai atrodo neįgyvendinamos. Pristatydami savo renginių projektus pasaulyje mes matome, kad iš kitų išsiskiriame konceptualumu, estetika, renginių dramaturgija bei „wow“ efekto renginiuose koncepcijos vystymu”, – teigia renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

Kaip skelbia įtakingiausių asmenybių renginių rinkoje šimtuką sudariusi „Eventex“, šio sąrašo tikslas yra pagerbti išskirtines asmenybes, kurių kūrybiškumas, vizija ir inovacijų taikymo gebėjimai skatina renginių rinką judėti į priekį. Pasak „Eventex Awards“ bendraįkūrėjo Ovaneso Ovanessiano, šis sąrašas pagerbia labiausiai nusipelniusius renginių organizavimo profesionalus, kurių pasiekimai nustato kokybės standartus visai industrijai.

Renginių paslaugų grupė „ReKūrai” pernai tapo pirmąja ir vienintele Lietuvos agentūra, prisijungusia prie Europos renginių industrijos lyderių bendruomenės „27Names”. Šią asociaciją sudaro po vieną agentūrą iš kiekvienos ES šalies.

Ko pasigedau Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai
Publikuota
2024 08 12

Specialiai iš Paryžiaus – Aurimas Kamantauskas, profesionalus režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas

Nuvykau į Paryžių, kad galėčiau savo akimis įsitikinti, kaip prancūzams sekasi organizuoti svarbiausią sporto renginį pasaulyje – vasaros olimpines žaidynes, kurių atidarymas sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų ir diskusijų. Mano išvada vienareikšmiška – organizuoti žaidynes prancūzams sekasi iš tiesų puikiai. Praleidęs Paryžiuje beveik savaitę ir iš labai arti pamatęs olimpinio kaimelio kasdienybę, kaip režisierius ir renginių organizatorius šiose olimpinėse žaidynėse pasigedau tik vieno, tačiau labai svarbaus, dalyko.

Olimpiniame Paryžiuje viskas gražu, tvarkinga ir disciplinuota. Būnant Paryžiuje, lankantis olimpiniame kaimelyje, stebint varžybas ir bendraujant su žaidynėse dalyvaujančiais treneriais bei sportininkais abejonių nekyla – su užduotimi suorganizuoti didžiausią sporto renginį pasaulyje Paryžius susitvarkė puikiai.

Likau sužavėtas savanorių gausa, jų pastangomis greitai suteikti visą reikalingą informaciją. Įspūdį palieka ir puikus transporto srautų valdymas, išradingai ir moderniai įrengtos olimpinių žaidynių gerbėjams skirtos interaktyviosios zonos. Apskritai visas renginio mastelis – tiesiog įspūdingas, viskas sustyguota tikrai nepriekaištingai.

Galbūt vienintelė detalė, kurios nuoširdžiai pasigedau, žiūrėdamas šių metų olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, buvo taikos šaukliai.

Komentatoriai po žaidynių atidarymo išnarstė kiekvieną smulkmeną iki kaulelių, suvedė simbolius ir paraleles (pagrindiniam Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo režisieriui, šalies teatro vadovui Thomas Jolly bei visiems prancūzams, išdrįsusiems realizuoti savitą žaidynių viziją, skriejo ir tūkstantis komplimentų, ir įžeidimų), tačiau vienas olimpinių žaidynių epizodas – taikos šaukliai – taip ir nesulaukė jų  dėmesio. O būtent šis simbolis, mano vertinimu, yra esminis ir pats svarbiausias.

Taikos šaukliai, balandžiai bei legendinė Džono Lenono daina „Imagine“ jau tapo olimpinių žaidynių simboliais, perduodančiais žiūrovams labai svarbią ir prasmingą žinutę – stabdome karą, kovojame kitaip.

To žaidynių atidarymo renginyje pasigedau, tačiau „kovą kitaip“ aš pamačiau aplankęs Paryžiaus olimpinį kaimelį.

Olimpiniame kaimelyje trumpam apsigyvena visų šalių olimpiečiai. Jie gyvena, valgo ir laiką leidžia kartu, pavyzdžiui, renka bei kolekcionuoja kitų šalių nacionalinius ženklelius. Būtent čia, olimpiniame kaimelyje, aš irgi aistringai įsitraukiau į olimpinių trofėjų medžioklę.

Čia lankydamasis ir pats nebūdamas olimpiečiu aš labai aiškiai pajutau, ką reiškia būti olimpinių žaidynių dalimi. O tai kiekvienam sportininkui ir treneriui reiškia be galo daug.

Dar vienas dalykas, kurio negali nepastebėti olimpiniame kaimelyje, – tai kova be kovos. Dalis sportininkų Olimpiniame kaimelyje, dar net neįžengę į varžybų aikštelę, jau vaikšto kaip nugalėtojai. Kaip atrodai, kaip tave aprengė tavo šalis, kokį įvaizdį tau sukūrė ir kokį olimpinį ženklelį pagamino – akivaizdu, kad visa tai labai sustiprina sportininko pasitikėjimą savo jėgomis. Jeigu įvaizdis nesuteikia sparnų, tai tikrai įkvepia vaikščioti išpūsta krūtine ir didžiuotis, kad esi olimpietis.

„Medžiodamas“ nacionalinius šalių ženklelius sutikau atletę, kuri labai kuklinosi man įteikti savąjį – sakė, kad jos šalies ženklelis jai yra negražus. Paguodžiau sportininkę, kad anaiptol taip nepasakyčiau. Klausiau, stebėjau aplinką ir galvojau – įspūdinga ir stipru, kaip net ir ne pačiam pajėgiausiam atletui galima padėti jaustis stipresniam. Reikia investuoti į įvaizdį, rinkodarą, patį geriausią dizainą, nes visa tai – šalies prestižo elementas ir papildomas įrankis prie tos kovos, kuri olimpinėse žaidynėse kartais vyksta be ginklo.

Kova tikrai vyksta, bet kitaip. Konkurencija olimpinėse žaidynėse yra iš tiesų nuožmi. Net jeigu šalies vardas neskamba auksinį medalį laimėjusių sportininkų gretose, vis tiek galima laimėti daugybę kitų gražių ir įsimintinų pergalių – užmegzti kontaktus, būti pastebėtais, matomais ir kviečiamais.

Ypač daug pagyrų dėl įvaizdžio šiemet sulaukė šventinis Mongolijos olimpiečių kostiumas – jį pamatęs aikčiojau ir aš. Akimirksniu prisiminiau Lietuvos olimpiečius per 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes, kuomet juos puošė japonų dizainerio Issey Miyake apranga. Tai pavyzdys, kaip išskirtinai šiandien galėtume kurti Lietuvai atstovaujančių sportininkų įvaizdį.

Įspūdį paliko ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kiekvienai sporto šakai pagaminusios po atskirą nacionalinį ženklelį. Jie – vienas už kitą įspūdingesni. Be išimčių norėjosi surinkti visus: nuo jų grožio net akys raibsta.

Ženklelių medžioklė olimpiniame kaimelyje yra labai smagi veikla, kurios metu žmonės pristato savo šalį, susipažįsta su kitais atletais ir kartu namo parsiveža smulkų, tačiau labai prasmingą suvenyrą. Mano akimis, ženkliukai jau yra maži medaliai, pasakojantys autentišką istoriją, simbolizuojantys draugystę, santykius ir gražiausias sporto karjeros akimirkas.

Juos medžiodamas, sutikau legendinį krepšininką Pau Gasolį, olimpinius ir pasaulio badmintono čempionus – ispanę Caroliną Marin ir daną Viktorą Axelseną. Taip pat daugkartinį pasaulio čempioną, 2022 m. Pekino olimpinių žaidynių vicečempioną irkluotoją norvegą Kjetilą Borchą bei Kanados krepšinio rinktinės žvaigždyną, sudarytą iš NBA krepšininkų. Neįkainojama patirtis ir euforija.

Tuo tarpu Paryžiaus gyventojai ir verslininkai nusivylę: jie pasigenda turistų. Miesto svečiai įdėmiai stebi varžybas, todėl miestas – tuščias. Nėra planuotos apgulties ir didelių apyvartų, kurių tikėjosi restoranų, viešbučių ir parduotuvių savininkai. Nepaisant to, paryžiečiai džiaugiasi ir didžiuojasi, galėdami organizuoti didžiausią sporto renginį pasaulyje.

Na, o pabaigai – apie lietų. Prie olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dirbo prancūzų kūrybinė agentūra „Magic Garden“, kuri drauge su mano įsteigta renginių paslaugų grupe „ReKūrai“ priklauso geriausias nepriklausomas gyvų patirčių agentūras Europoje vienijančiai bendruomenei „27Names“.

Agentūra sukūrė įspūdingą parodą, skirtą Olimpinių žaidynių istorijai ir sporto šakoms paminėti, bei  interaktyvią fanų zoną Tokijo rūmuose. Senos upės pakraštyje „Magic Garden“ komanda olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos svečiams taip pat įrengė tris svetingumo zonas. Deja, daugelis gūžėsi nuo lietaus ir, negalėję mėgautis švente, skirstėsi.

Klausiau jų – kodėl nepadarėte nieko, kad išsklaidytumėte lietų? Juk su identiška gamtos išdaiga ankstesnės olimpinės žaidynės puikiai susitvarkė, lėktuvais išsklaidę olimpinę sostinę apgulusius lietaus debesis. „Magic garden“ vadovė Beatrix Mourer Fromonteli žavingai šypsojosi ir atsakė, kad lietaus nerodė net orų prognozė.

Nežinau, kaip buvo iš tikrųjų. Galiu sakyti tik tai, ką mačiau savo akimis. Sėdėjau ant Senos kranto su Lietuvos olimpiečiu, geriausiu visų laikų badmintonininku Kęstučiu Navicku, stebėjau praplaukiančius laivus ir galvojau – žavus tas Paryžius, ir žirgas skrodė sceną įspūdingai, bet vis dėlto šio to pritrūko, kad tiek žiūrovai, tiek sportininkai atidarymo metu pajustų tikrą šventę.

Galbūt laimingiesiems pavyks atsigriebti stadione per šių olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją. Tikiu, kad ir ji sulauks daug reakcijų ir apkalbų. O aš tuo tarpu viliuosi, kad išvysiu arba išgirsiu taikos šauklius. Šiandien jie – ypač svarbūs.

„ReKūrai“ festivalyje „Revolution“ vieši „Eurovizijos“ organizatorius M. Greenas

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Revolution
Publikuota
2024 05 23

Šiandien į Vinių atvyko „Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas. Dalyvaudamas idėjų ir tendencijų festivalyje „Revolution“ M. Greenas pasidalino savo vertinimais apie skandalingai nuskambėjusią šių metų „Euroviziją“, Lietuvos atlikėjo dainą ir atsakė į klausimą, ką daryti, kad ir Lietuva vieną dieną laimėtų populiariausią pasaulyje dainų konkursą.

Ketvirtadienį Vilniuje tęsiasi idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ renginiai. Iškilmingu atidarymu, kurį lydėjo įspūdingi pirotechnikos efektai, Vilniaus rotušėje paskelbtas festivalio konferencijos atidarymas. Ketvirtadienį ir penktadienį festivalio konferencijoje bei diskusijose dalyvaus apie 90 ekspertų iš Lietuvos ir užsienio.

Atidarydamas konferenciją festivalio „Revolution“ iniciatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas kvietė susirinkusiuosius dalintis idėjomis, kūrybiškumu ir atrasti naujausias tendencijas. Savo pranešime apie didžiausius įkvėpimo šaltinius renginiuose kalbėjęs A. Kamantauskas taip pat kvietė auditoriją visada galvoti inovatyviai ir nevengti nestandartiškų sprendimų.

„Pavyzdžiui, vietoje Gala vakarienės galite surengti pusryčius. Arba operos pasirodymą šeštą valandą ryto. Būtent netikėti sprendimai, kūrybiškumas gali padėti renginyje sukurti visų taip trokštamą wow efektą“, – teigė A. Kamantauskas, neseniai pelnęs platininį apdovanojimą pasauliniuose renginių apdovanojimuose už įspūdingiausią Gala vakarienę pasaulyje.

Festivalio „Revolution“ dalyviai šiandien turėjo išskirtinę galimybę Rotušėje gyvai išgirsti ir 2023 m. Liverpulyje skambėjusios „Eurovizijos“ prodiuserio ir gen. direktoriaus M. Greeno pranešimą. Jis atvyko į Vilnių pasidalinti patirtimi, ką reiškia organizuoti tokio masto renginius, kaip „Eurovizijos“ konkursas ar olimpinės žaidynės.

M. Greeno biografijoje taip pat yra tokie įvykiai, kaip garsusis Anglijos karalienės Elžbietos II šuolis parašiutu iš sraigtasparnio kartu su Džeimsu Bondu, kurį jis organizavo ruošiantis 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms.

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis M. Greenas teigė, kad labai norėtų pamatyti „tikrąjį Vilnių“. Todėl juokavo, kad po savo pranešimo vakare bandys aplankyti „kokį prastesnį barą“. Didžiausius pasaulyje renginius organizuojantis M. Greenas labai daug keliauja: per pastarąją savaitę spėjo nuskristi į Dubajų, Los Andželą, grįžti į Londoną ir atvykti į Vilnių, o sekmadienį jau krausis lagaminus kelionei į Ispaniją. „Bet šįkart tai jau bus mano atostogos. Iš tiesų beprotiška, bet ir labai smagi savaitė”, – M. Greenas.

M. Greenas prisipažįsta, kad po to, kai organizavo praėjusių metų „Euroviziją“ Liverpulyje, jam jau sudėtinga šį dainų konkursą žiūrėti kaip paprastam žiūrovui ir tiesiog pasimėgauti šou. Nes dėmesys neišvengiamai krypsta į įvairias organizacines detales.

Paklaustas, ką mano apie šių metų „Euroviziją“, kuri vyko Švedijoje ir sulaukė nemažai neigiamų vertinimų (kai kurie gerbėjai net vadino šių metų konkursą blogiausiu istorijoje), M. Greenas teigė, kad čia būtina atskirti du dalykus.

„Manau, kad taip kalbėti yra nepagarbu. Šou buvo puikus, techninis išpildymas buvo fantastiškas. Švedų komanda padarė nuostabų darbą. Nepamirškime, kad surengti gyvą šou, kurį stebi 160 mln. žmonių, techniškai yra labai sudėtinga. Kita vertus, akivaizdu, kad šiemet geopolitinis kontekstas labai liūdnai paveikė šou. Tačiau nepaisant to, tai buvo labai solidus ir kūrybingas šou, ir aš galiu tik pasveikinti švedus su puikiai atliktu darbu“, – kalbėjo „Eurovizijos“ Liverpulyje organizatorius.

Paklausus, kaip jis vertina Lietuvos atstovo Silvester Belt pasirodymą šių metų dainų konkurse, M. Greenas buvo lakoniškas: „Manau, jis buvo puikus. O ką manote jūs?” – šypsojosi M. Greenas.

Vilniuje viešintis „Eurovizijos” organizatorius taip pat sulaukė klausimo, ką Lietuva turėtų daryti, kad laimėtų šį dainų konkursą.

„Jei tai žinočiau, Jungtinė Karalystė laimėtų kiekvienais metais, – juokėsi M. Greenas. – Svarbiausias dalykas yra balsas. Tai yra esmė. Šviesos, sceninis įvaizdis gali išblaškyti žmones, bet balsas tikrai atkreipia dėmesį. Manau, kad „Eurovizijos” publika labai reaguoja į fantastiškus balsus. O pati daina, žinoma, yra subjektyvus dalykas.”

Be pranešimų ir diskusijų, festivalio „Revolution“ dalyvių ketvirtadienį taip pat laukė cirko „Taigi cirkas“ pasirodymas, Rotušės aikštėje įsikūrusi ekspozicijų erdvė ir stalo dekoro konkursas. Šių metų stalo dekoro konkurso dalyvių dekoruoti stalai stebino komisiją įvairove ir kūrybiškumu. Konkurso nugalėtoja tapo floristė-dekoratorė ir prekės ženklo „Zylė Decor“ įkūrėja Erika Pečiulė iš Ukmergės.

Festivalio „Revoliution“ renginiai tęsis ir penktadienį.

Vilniuje prasidėjo trijų dienų festivalis „Revolution“

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Revolution
Publikuota
2024 05 22

Trečiadienį Vilniuje prasidėjo didžiausio Baltijos šalyse idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ renginiai, kurie Vilniaus rotušėje ir įvairiose Senamiesčio erdvėse vyks tris dienas – iki pat penktadienio vakaro.

Festivalis „Revolution“ startavo trečiadienį viešbučio „Pacai“ kiemelyje, kur gausiai susirinko festivalio organizatoriai, dalyviai ir svečiai. Tarp susirinkusiųjų buvo renginių ir laidų vedėjos Gabrielė Martirosian ir Živilė Kropaitė-Basiulė, dizaineriai Juozas Statkevičius ir Lukas Svirplys, vestuvių planuotoja Laura Vagonė, menininkai Rolandas Žigonis bei Indra ir Vilmantas Marcinkevičiai, choreografas Šarūnas Kirdeikis, aktorius Eimutis Kvoščiauskas, prekių ženklų ir performatyvių patirčių kūrėja Giedrė Selenytė, asmeninių prekių ženklų vystymo ekspertė Dominyka Venciūtė, tvarumo ekspertė Valda Chošnau, sporto rinkodaros ekspertas Marius Raustys ir kt.

Festivalio programą pristatęs „Revolution“ iniciatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas teigė, kad festivalio dalyvių laukia daug unikalių patirčių, įtraukiančių kultūrinių įvykių ir įkvepiančių konferencijos pranešimų.

„Festivalis gimė pernai kaip didžiausias renginių industrijai ir visiems su renginiais susijusiems žmonėms skirtas renginys, kuris šiemet evoliucionavo ir tapo idėjų ir tendencijų festivaliu. Tai įkvepiančių idėjų, naujausių tendencijų ir patirčių revoliucija, kuri šiemet pirmą kartą vyksta Vilniaus širdyje – Rotušėje ir kitose Senamiesčio erdvėse“, – teigia A. Kamantauskas.

Festivalio iniciatorius A. Kamantauskas pažymėjo, kad festivalio renginiai prasidėjo nuo įvairių veiklų ir kultūrinių patirčių kupino „Revolution“ žemėlapio. Jo metu „Bokšto SPA“ vyks menininko R. Žigonio tapybos darbų paroda-performansas „Vandens kūnas”, performatyvus kulinarinis maisto renginys „Paskutinė vakarienė“ restorane „Valdovai“, tvarių renginių valdymo hakatonas, „NODE47 electronics“ instaliacija ir kiti renginiai. Visą žemėlapio ir kitų festivalio renginių programą galima rasti www.wearerevolution.lt.

„Į hakatoną susibūrusios komandos siekia sukurti geriausią renginių planavimo sprendimą Lietuvoje. Taip pat mes labai didžiuojamės, kad pirmieji Lietuvoje pradedame taikyti naują sprendimą ir nuo šiandien matuosime tvarumo lygį renginiuose“, – pažymėjo festivalio „Revolution“ iniciatorius A. Kamantauskas.

Festivalio pradžią taip pat pažymėjo renginių moderatorių meistriškumo mokymai, kuriuos pravedė Lietuvoje besisvečiuojantis Nyderlandų renginių moderavimo meistriškumo agentūros „Masters in moderation” įkūrėjas Jan Jaapas In der Mauras. Gyvoje mokymų sesijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų renginių moderatoriai.

Rytoj ir poryt Rotušėje vyks festivalio konferencija, kurios metu pranešimą skaitys 2023 m. Liverpulyje skambėjusios „Eurovizijos“ prodiuseris ir gen. direktorius Martinas Greenas bei daug kitų Lietuvos ir užsienio ekspertų ir žinomų vardų, vyks stalo dekoro ir įspūdingiausio torto konkursai, geriausių renginių apdovanojimai „Revolution Awards“.

Festivalio renginiuose dalyvauja ir Europos renginių industrijos lyderius vienijančios organizacijos „27Names“ pirmininkas Ralfas Spechtas. Jis pabrėžė, kad renginių industrija kuria didžiulę vertę ekonomikai.

„Tai industrija, kurioje dalyvauja daugybė įmonių, organizacijų, suinteresuotų asmenų. Iš to laimi ne tik renginių agentūros ar erdvės, kuriose jie vyksta, bet visa infrastruktūra – viešbučiai, restoranai, barai, taksi paslaugų teikėjai ir t.t. Todėl renginiai yra didelė ekonomikos paskata miestams, regionams ir valstybėms.

Kaip pavyzdį galime pateikti dainininkę Taylor Swift, kuri yra didelė žvaigždė visame pasaulyje. Šalys skiria didžiules investicijas vien tam, kad pritrauktų T. Swift atvykti koncertuoti į jų šalį, nes žino, kad kartu atvyks ir tūkstančiai dainininkės gerbėjų, bus užsakyti visi viešbučiai, perpildyti restoranai“, – renginių industrijos svarbą pabrėžė „27Names“ pirmininkas R. Spechtas. Organizacija „27Names“ vienija tik po vieną atstovą iš kiekvienos Europos šalies – Lietuva jos nare tapo pernai, kai prie organizacijos prisijungė renginių paslaugų grupė „ReKūrai“.

Festivalio atidarymo renginyje žodį tarė ir viešbučio „Pacai“ vadovė Rūta Pulkauninkaitė -Macikė.

„Džiaugiamės, jog viešbutis „Pacai“ kelioms dienoms tapo „Revolution“ festivalio rezidencija. Nuo pat rūmų įsteigimo 1677 metais, tęsiame pirminę pastato funkciją – svetingai sutikti miesto svečius. Šiandien mes toliau kuriame istoriją, bet kad ji išliktų, turime jausti tendencijų pulsą, būti atviri idėjoms ir aktualūs šiandieniam svečiui. Kažkurios patirtys liks tik svečių gražiu atsiminimu, kažkas galbūt taps kultūriniu palikimu“, – kalbėjo viešbučio vadovė R. Pulkauninkaitė -Macikė.

Vilniuje įvyks antrasis festivalis „Revolution“

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Revolution
Publikuota
2024 05 16

„Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, šviesaus atminimo Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas atvyksta į Vilnių. M. Greenas skaitys pranešimą antrajame didžiausiame Baltijos šalyse idėjų ir tendencijų festivalyje „Revolution“, kuris vyks gegužės 22-24 dienomis Vilniaus rotušėje, jos aikštėje ir kitose Senamiesčio erdvėse.

Tarp kitų festivalio „Revolution“ akcentų – dar nematytas performansas vandenyje, unikalią maisto patirtį žadanti „Paskutinė vakarienė“, įspūdingiausio torto ir stalo dekoro konkursai, naujausių tendencijų apžvalga bei diskusijos su įvairių sričių profesionalais. Šių metų festivalį remia Lietuvos kultūros taryba.

Vilniaus rotušėje kalbės „Eurovizijos“ prodiuseris, vyks įtraukiančios diskusijos

Idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ iniciatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas sako, kad šis renginys yra skirtas visiems smalsiems žmonėms.

„Festivalis gimė kaip didžiausias renginių industrijai ir visiems su renginiais susijusiems žmonėms skirtas įvykis, kokio dar nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Vis dėlto surengę pirmąjį „Revolution“ renginį pernai mes pamatėme, kad iš tiesų aprėpiame gerokai plačiau. Kad tai yra renginys, kuris aktualus ne tik renginių industrijai, bet iš esmės visiems žmonėms, kurie domisi naujausiomis tendencijomis, ieško įkvepiančių idėjų savo profesinei ar kasdienei veiklai, nori plėsti akiratį ir kontaktų ratą. Taip „Revolution“ konferencija evoliucionavo ir tapo idėjų ir tendencijų festivaliu, kuris šiemet pirmą kartą vyks Vilniaus širdyje – Rotušėje ir kitose Senamiesčio erdvėse“, – teigia A. Kamantauskas.

Vienas esminių šių metų festivalio centrų – Vilniaus rotušėje įvyksianti „Revolution“ konferencija. Jos metu pranešimą skaitys 2023 m. Liverpulyje skambėjusios „Eurovizijos“ prodiuseris ir generalinis direktorius Martinas Greenas. Jis atvyksta pasidalinti patirtimi, ką reiškia organizuoti tokio masto renginius, kaip „Eurovizijos“ konkursas ar olimpinės žaidynės.

M. Greeno biografijoje yra tokie įvykiai, kaip garsusis Anglijos karalienės Elžbietos II šuolis parašiutu iš sraigtasparnio kartu su Džeimsu Bondu, kurį jis organizavo ruošiantis 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms.

Tarp konferencijos pranešėjų bei diskusijų dalyvių taip pat yra daug kitų savo srities profesionalų: aktorius Giedrius Savickas, dizaineris Juozas Statkevičius, vestuvių planuotoja Laura Vagonė, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, švietimo ekspertas Miša Jakobas, virtuvės šefas Gian Luca de Marco, renginių tvarumo ekspertė Margarita Aļabjeva-Vaišļa, tendencijų ekspertas Stefanas Nilssonas ir daug kitų.

Konferencija ir diskusijos įvairiomis aktualiomis temomis vyks Rotušėje, o jos aikštėje visas tris festivalio dienas veiks visiems lankytojams atvira ekspozicijų erdvė su interaktyviais paviljonais. Prodiuseriai, apšvietimo specialistai, techninius sprendimus renginiams siūlantys kūrėjai, maitinimo paslaugų tiekėjai, parodų ir konferencijų stendų gamintojai ir kiti čia pristatys savo paslaugas, produktus ir naujoves.

Šių metų festivalio akcentas – žemėlapis

Vienas didžiausių šių metų „Revolution“ festivalio akcentų – įvairių veiklų ir kultūrinių patirčių kupinas žemėlapis. Nuo Senamiesčio iki Naujamiesčio besitęsiantis „Revolution“ žemėlapis tris dienas vedžios festivalio svečius po netikėčiausias Vilniaus miesto erdves. Kiekvienoje jų vyks specialūs pasirodymai, performansai, susitikimai ir kūrybinės dirbtuvės. Pavyzdžiui, „Bokšto SPA“ baseine bus pristatyta menininko Rolando Žigonio tapybos darbų paroda-performansas. Renginio metu pirmą kartą tapytojo R. Žigonio kūriniai bus eksponuojami greta vandens, kartu vyks sinchroninio plaukimo sportininkių pasirodymas ir grupinė meditacija.

„Menininkai yra jautrios asmenybės, kurias stipriai paliečia gyvenimo aktualijos. Naujai atsiradę jausmai išreiškiami per natas, žodžius arba išliejami drobėje. Jų kūriniuose pamatome realybės atspindį – tai, kas yra aktualu. Kitaip tariant, tendencijas. Festivalio dalyvių laukia ne vienas meninis pasirodymas, kuris sukels naujų minčių, padės atrasti šviežius požiūrio kampus ir „pagauti“ tendencijas“, – sako festivalio organizatorius A. Kamantauskas.

Gegužės 22-23 dienomis sostinės svečiai bus pakviesti į „Paskutinę vakarienę“ – restorane „Valdovai“ įvyksiantį ir specialiai festivaliui „Revolution“ sukurtą performatyvų maisto renginį, kuris provokuos apmąstyti globalių klimato pokyčių, taršos, nykstančių resursų ir stichinių nelaimių vaidmenį žmonių gyvenimuose.

„Tai tikrai ne paskutinė ir ne visai vakarienė – tai performatyvus kulinarinis vakaras, kurio metu istoriniuose požemiuose, apsaugoti nuo griūvančio pasaulio negandų, susirinksime pasaulio pabaigos ritualams ir jų skoniams“, – taip „Paskutinės vakarienės“ vakarą pristato jo organizatoriai Giedrė Selenytė, Monika Radžiūnaitė, Tauras Stalnionis („Café Müller“) bei maitinimo paslaugų įmonės „Taurakalnis“ įkūrėja Monika Čereškaitė.

Idėja sukurti specialiai festivaliui dedikuotą žemėlapį gimė kartu su nauja „Revolution“ festivalio koncepcija – tarptautinis renginių rinkos profesionalų ir entuziastų suvažiavimas virto kasmetine tradicija, idėjų ir tendencijų festivaliu, pritraukiančiu ne tik Lietuvos ir užsienio garsenybes, aktorius, režisierius, renginių organizatorius ir vedėjus, rinkodaros specialistus, bet ir smalsią visuomenę.

„Šiandien yra triskart sunkiau sudominti ir įtraukti auditoriją nei kada nors anksčiau. Žmonės nori ne tik klausytis pranešimų, bet ir patys įsitraukti į diskusijas, dalintis savo įžvalgomis ir visomis juslėmis patirti siūlomą renginį. Festivalis „Revolution“ sukuria erdvę, kurioje susitinka smalsūs žmonės ir savo srities profesionalai, galintys laisvai tarpusavyje keistis idėjomis, patirtimi bei įkvėpimu. Ir tai šiuo metu yra vienintelis toks renginys Baltijos šalyse“, – sako festivalio organizatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

Atrasti tikslias „Revolution“ žemėlapio vietas bus paprasta – kiekviena jo vieta bus pažymėta festivalio simboliais. Tiesa, dalis renginių ir patirtis siūlančių vietų galės priimti ribotą lankytojų skaičių, todėl jose apsilankyti galės tik iš anksto užsiregistravę festivalio dalyviai. Daugiau informacijos rasite festivalio tinklalapyje https://www.wearerevolution.lt/

Tortų, stalo dekoro konkursai ir geriausių renginių apdovanojimai

Gegužės 24-osios vakarą festivalį vainikuos iškilminga „Revolution Awards 2024“ ceremonija. Jos metu bus paskelbti ir apdovanoti geriausi 2023 metų renginiai, įspūdingiausio torto ir stalo dekoro konkursų, kurie taip pat vyks festivalio metu, nugalėtojai.

Tortų konkurso dalyviai savo konditerinius šedevrus gegužės 24 d. pristatys viešbutyje „Pacai“, kuriame jų darbus vertins vestuvių planuotoja Laura Vagonė, televizijos laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, šefė konditerė, kepinių ir desertų instruktorė Jekaterina Zvonkuvienė, virtuvės šefas ir konditeris Evaldas Juška, konditerė Dovilė Valentienė bei festivalio „Revolution“ svečiai. Komisijos išrinktas nugalėtojas bus paskelbtas ir apdovanotas jau tos pačios dienos vakarą „Revolution Awards“ ceremonijoje.

Vieną dieną prieš ceremoniją Vilniaus rotušėje taip pat bus eksponuojami stalo dekoro konkursiniai darbai, kuriuos vertins ir nugalėtoją išrinks menininkas Tadas Černiauskas, dekoratorius Mantas Petruškevičius, daugiadisciplininis kūrėjas ir praeitų metų stalo dekoro konkurso nugalėtojas Lukas Svirplys, tendencijų ekspertas S. Nilssonas ir vestuvių planuotoja Laura Vagonė. Beje, tarp dekoro konkurso dalyvių išvysime ir meno pasaulyje žinomų vardų – pavyzdžiui, konkursui ruošiasi ir interjero dizainerė, menininkė Indra Marcinkevičienė.

„Revolution Awards“ yra vienintelis Lietuvoje vykstantis konkursas, kurio metu pristatomi ir apdovanojami geriausi Lietuvos ir užsienio renginių projektai. Konkursas taip pat suteikia galimybę būti pastebėtiems tarptautiniame kontekste, nes dalyvių projektus vertina iš pasaulinių renginių industrijos lyderių, Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidos atstovų sudaryta ekspertų komisija.

„Dalyvavimas geriausių renginių apdovanojimuose – tai puiki galimybė pamatyti, kaip auga ir keičiasi tarptautinė renginių industrija, susipažinti su jos lyderiais ir užmegzti naujas partnerystes, kurios atveria duris į naujas rinkas bei atneša progresyvius verslo augimo pokyčius“, – pažymi A. Kamantauskas.