Viena ryškiausių Lietuvos choreografių Anželika Cholina sako nepastačiusi nei vieno blogo spektaklio todėl, kad klausosi intuicijos. „Pasirenka mano vidus. Jis man pataria, sako – taip arba ne. Tas tylus balsas, kuris yra mumyse, ir yra teisingų pasirinkimų esmė, tik labai svarbu jį išgirsti iki momento, kai įsijungia protas…“, – sako ji svečiuodamasi režisieriaus Aurimo Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“. 

Koks menininkės požiūris į kūrybą? Kaip ją užgrūdino vaikystės patirtys? Kokia griežta rutina padeda išlaikyti energiją ir žavesį? Apie tai ir kitas A. Cholinos gyvenimo detales – atviras ir gilus pokalbis.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Įtampa, kuri nepalaužė

Populiarus, šiuo metu vis dar rodomas A. Cholinos spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ kalba apie tėvų ir vaikų santykius. A. Kamantausko paklausta, kiek spektaklyje yra jos pačios gyvenimo motyvų, choreografė atsako nesiekianti į šį spektaklį dėti autobiografinių motyvų. „Tai yra bendražmogiška tema ir ji neturi būti apie mane. <…> Man buvo svarbiau parodyti veiksmus, kurie iš esmės netinka santykiuose. Svarbiausias dalykas, kad vaikus beprasmiška auklėti – tėvų elgesys vaikams yra pavyzdys. Vaikai kopijuoja tėvus ir įsimena atmosferą, kurioje augo, o ne moralą „kaip turėtų būti“, – pabrėžia choreografė, kalbėdama su renginių ir paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku.

Kalbėdama apie savo vaikystę, A. Cholina neslepia – nebuvo lengva. Kaip ir visiems jos kartos atstovams. „Mano tėvai rūpinosi išgyvenimu. Jei tu kažko norėjai daugiau, turėjai pasiekti pats. Tai žinojau nuo vaikystės. Šalia dar ėjo visi tie dalykai, kad nebuvau pamatyta arba buvau matoma savaip. Keistas dalykas, bet būtent vaikystėje patirta įtampa ir skausmingi išgyvenimai tave ir padaro stipriu… Kai aš užaugau, man tapo taip viskas lengva vien todėl, kad vaikystėje buvo sunku. Dabar nėra nei vienos problemos, kuri man pasirodytų neišsprendžiama“, – atvirauja A. Cholina.

Šiandien ji pati dirba su 55 mokiniais ACH teatro Jaunimo trupėje ir viena savo užduočių įvardina mokinių pasitikėjimo savimi stiprinimą.

„Aš visą gyvenimą norėjau daryti dėl kitų. Ar tai yra spektaklio sukūrimas gabiam artistui, ar talento pamatymas ir atskleidimas, ar laiku ištiesta ranka, ar tiesiog kito žmogaus pasitikėjimo savimi stiprinimas – visuose šiuose veiksmuose matau didelę prasmę… “, – sako A. Kamantausko pašnekovė.

Išlikti atskirties ir grėsmės fone

Įspūdingų šokio spektaklių kūrėja teigia jaučianti, kad šiuolaikinis žmogus prarado ryšį su savimi, o iš to kyla vidiniai konfliktai ir nepasitenkinimas gyvenimu. „Problema tame, kad šiuolaikinio žmogaus siela išgyvena atskirtį. Toks jausmas, kad žmogui jo sielos nebereikia… Ji nustumta kažkur, su ja nebesitariama. Kas sielai dėl to atsitinka? Ji suserga. Štai todėl mūsų laikmetyje tiek daug depresijos formų ir vidinės tamsos“, – sako A. Cholina

Vaistas nuo šios atskirties, anot choreografės, yra paprasti dalykai – grįžimas į save, į vienas kitą, į gamtą.

Tačiau A. Cholina įspėja turinti nuojautą, kad žmonija eina sukrėtimo link, kuris galėtų nutikti jau už poros metų. „Mes riedam neišvengiamos katastrofos link, po kurios gal įvyks kažkoks renesansas ir mes vėl žiūrėsime vienas į kitą atvirai ir nuoširdžiai. Pradėsime nuo pokalbio, nuo susikalbėjimo, nuo priėmimo vienas kito, nuo susitarimo“, – svarsto A. Cholina.

Gyvenimo kelrodis – intuicija 

„Aš atsisakau ir nesiimu dalykų, kuriems  mano kūnas priešinasi. Jeigu iš vidaus gaunu signalą „ne“, toliau neinu, net jeigu tai atrodo ir labai viliojančiai“, – sako choreografė. Gyvenime ji teigia pasikliaunanti intuicija, kuri nėra nuvylusi. Būtent todėl, anot jos, karjeroje pavyksta išvengti duobių ir nesėkmingų projektų.

„Aš nesukūriau nei vieno blogo spektaklio ir nei vieno pusiau gero. Mano spektakliai yra visi geri todėl, kad aš nesiimu temos, jeigu jaučiu, kad jos „neatidarysiu“. Turiu pajausti, pamatyti spektaklio viziją ir jo galutinį rezultatą ir tik paskui imtis darbo. Antra priežastis paprastesnė, aš esu per tingi kurti  negrandiozinius dalykus“, – sako A. Kamantausko pašnekovė.

A. Cholina sako, kad išgirsti intuicijos balsą jai padeda trumpi atsiskyrimai.

„Vienatvė – natūrali žmogaus būsena. Tik būdama viena išmokau girdėti savo vidų, todėl labai anksti sugebėjau apsaugoti save nuo grubių gyvenimo klaidų“, – paaiškina menininkė.

Šiuo metu ji teisėjauja televizijos projekte „Lietuvos talentai“. Televizija – ne visai tipiška vieta, kur galima sutikti menininkę. Ką ji ten veikia? „Aš ieškau ten talentingų žmonių sau. Kartais net ir vienas atrastas perlas padaro didelį posūkį tavo kūryboje“, – sako choreografė.

Kelios dešimtys metų sėkmingų spektaklių, į kuriuos bilietai išgraibstomi, verčia susimąstyti: kokia A. Cholinos paslaptis. „Natūrali atranka, kas mene tampa reikšmingas, kas ne, vyksta savaime. Jeigu tu sukuri žmogaus sielai reikalingus dalykus – tau nereikia kovoti už vietą po saulę. Aš rūpinuosi tik savo nenutrūkstamu tobulėjimu. Nors man „šimtas“ metų, bet aš visą laiką jaučiuosi mokine. Ir man patinka taip jaustis. Niekada nepasakysiu, kad jau viską žinau. Ieškau, domiuosi, atrandu ir sukuriu sau jausmą, kad man dar viskas priešakyje…“, – pasakoja kūrėja.

Dėmesio centre – darbas ir disciplina 

Į kūrybą pasinėrusi A. Cholina sako neturinti laiko šiuo metu vis nuvilnijantiems kultūrininkų protestams. „Esu ir visada buvau labiau stebėtoja nei dalyvė. Renkuosi dirbti ir darbas renkasi mane – šiuo metu aš kasdien turiu spektaklius arba svarbias repeticijas. Ir man labiau norėtųsi, kad mano sukurti spektakliai keistų žmones, darytų jiems  įtaką. Tai man yra esmė“, – sako menininkė.

Su tokiu pačiu disciplinuotu požiūriu ji rūpinasi ir savimi. Paklausta, kokia jos grožio paslaptis, moteris šypsosi, jog nedaug kas ją pritaikys sau. Mat grožis iš tiesų reikalauja aukų.

„Valgau du kartus per dieną. Iš vis negeriu alkoholio jau septinti metai. Taip pat negeriu kavos, nerūkau ir nevalgau saldumynų. Reguliariai sportuoju, bėgioju. Man labai patinka žaisti padelį, lankau pilateso treniruotes. To rinkinio man užtenka“, – jaunatviškumo receptus vardina choreografė.

O taip pat ji pabrėžia smalsaus mąstymo svarbą gyvenimo kokybei. „Mėgstu galvoti, gyventi aktyviai ir kaskart tikrinu savo kūrybinio produktyvumo ribas, pavyzdžiui, pastatydama tris premjeras per sezoną. Mano kasdienybė intensyvi ir labai įdomi. Visa tai sukuria jausmą, kad esu reikalinga, gyva. Į savo kūną žiūriu kaip į mašiną, kuri mane veža per gyvenimą, todėl juo preciziškai rūpinuosi. O rūpinimasis prasideda nuo įsiklausymo į save“, – sako A. Cholina.

Verslininkas, investuotojas, MG grupės prezidentas Darius Mockus šiuo metu paniręs į naują grandiozinį projektą. Eišiškių plente išdygsiantis naujas Druskininkų dydžio miestelis – vienas iš didžiausių jo projektų. Naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje verslininkas ne tik atskleidžia projekto detales, bet ir pasidalina savo verslo filosofija, prisiminimais apie pirmąjį verslą. Pokalbio metu verslininkas paatvirauja ir apie namus, šeimą, laisvalaikį.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Naujas sostinės plėtros etapas

Naujas stebinančios apimties „Darnu Group“ projektas išdygs Vilniaus miesto ribose Eišiškių plente, netoli oro uosto. Darbai vyksta jau treji metai, o per 10-12 metų tikimasi pasiekti tikslą.

„Turi pastatyti visą miestelį, kuriame visi randa vietos. Tai yra iššūkis ir tiems, kurie tai atlieka. Dirba milžiniškas kiekis, jei neklystu, aštuonios architektų kompanijos. Visos lietuviškos. <…> Ten gyvens ir dirbs 17 tūkst. žmonių. Besivystantis, augantis miestas – tai įdomu ir smagu gyventi. Man tai kūrybos procesas, kuris teikia malonumą ir prasmę. Kažką pavyksta sukurti, padaryti“, – kalbėdamas su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sako D. Mockus.

Pasak jo, miestelyje veiks kultūros namai, prekybos centras, mokykla, darželis – viskas, ko reikia 17-ai tūkst. žmonių. D. Mockus džiaugiasi, kad tokios galimybės atsiveria Vilniui plečiantis ir augant. „Galima siūlyti vis įdomesnius, geresnius projektus. Yra progresas“, – pasakoja verslininkas.

Pats D. Mockus gerai mena ankstesnius Vilniaus plėtros etapus, kai miestas sparčiai statėsi. „Įsikėliau į Vilnių kai pradėjo statyti Karoliniškes, Viršuliškes ir taip toliau. Didžioji Vilniaus plėtra ir įvyko nuo 1970 metų“, – prisimena D. Mockus.

Ambicijas išaugino kitokio gyvenimo alkis

Verslininkas sako esantis iš to laikmečio, kai viskas buvo pilka, draudžiama, nieko negalima. Tais laikais susiformavo verslininko troškimas ne tik pamatyti, bet ir sukurti kitokį pasaulį.

„Tas alkis buvo. Mes turėjom laisvės badą, spalvingumo, geresnio gyvenimo. Ir man atrodo, kad Lietuva taip sparčiai kyla, nes daug žmonių turėjo tokį norą įdomiau, geriau gyventi, spalvingiau, daugiau potyrių. Tas siekis, man atrodo, ir mus priverčia būti geresniais, imti iš pasaulio daugiau smagesnių dalykų, pritaikyti sau“, – sako D. Mockus.

Laisvalaikiu D. Mockus skiria laiko kelionėms ir pasaulio pažinimui. Jis sako, kad tai – būtina ne tik gerai savijautai, bet ir verslo pulsui. „Reikia rasti save kažkuo nustebinti. Gyvenimas, kad ir koks jis būtų įdomus, vis tiek ateis į tą pasikartojimų kelią. Bet kas gyvenime palinksmins, jei ne pats save. Reikia naujų potyrių, naujų emocijų, nes kitaip gyvenimas bus pilkesnis. Su naujais dalykais neleidi sau užmigti. Poreikis keistis, išbandymai nauji šiek tiek susiję su pačia verslo filosofija. Niekada nebūsi toje pačioje upės vietoje ir visada kažkas keičiasi. Turi pagauti ar naują bangą, ar naują potyrį“, – pasakoja laidos „Kamantinėjimai“ svečias.

Vaikus skatina gyvenimą imti į savo rankas

Kol D. Mockus kuria verslo planus, jo šeimos namuose vadovauja žmona. „Ji atsakinga už meninį namų apipavidalinimą, namų dizainą. Viskas, kas čia kabo – ne mano zona. Aš tik pritariu, džiaugiuosi ir nesu tame didysis“, – pasakoja verslininkas.

Trys D. Mockaus vaikai dirba skirtingose tėvo kompanijose, o vienas dar studijuoja. Tačiau D. Mockus tikina, kad nėra paruošęs jiems plano gyvenimo palengvinimui. Atvirkščiai – skatina viską daryti pačius.

„Esu jiems suformulavęs, kad jūs kuriate savo gyvenimą patys. Ką galiu garantuoti – tai išsilavinimą. Bet paskui vis tiek gyvenimą reikės susikurti. Kokie jūs būsit specialistai, kiek rezultatyvūs, su kokiais žmonėm bendrausit – čia jau jūsų gyvenimas. Jo nei mama, nei tėvas už jus nesugyvens. Ir savo tėvams labiausiai dėkingas esu už tą laisvę“, – sako verslininkas.

Tiesa, jis pats savo pirmą įmonę sukūrė dar studijuodamas antrame kurse. Dabar pirmas blynas – konsultacijų bendrovė – jam kelia šypseną.

„Antro kurso studentas tada jaučiausi labai pajėgus visiems viską patarti. Kuo jaunesnis – tuo daugiau visko žinojau. Tik dabar mažiau kalbu“, – jaunas dienas prisimena D. Mockus.

Paklaustas, kokia gyvenimo pamoka jam labiausiai įsiminė, verslininkas atsako, jog visas gyvenimas yra pamoka su neišvengiamomis klaidomis. „Tu visada gyvenime klysi. Vienintelis būdas neklysti yra nieko nedaryti. O jei kažką darai, visada gali pataikyti arba nepataikyti. Kuo turi didesnių ir ambicingesnių siekių, tuo rizika didesnė. Jei turi ambicijų ir gyvenime linkęs eiti drąsiau, didesniu žingsniu – tavęs visada laukia klaidos. Tai natūrali gyvenimo dalis“, – dalinasi D. Mockus.