Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #46 Pokalbis su Sadecku Berrabahu

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2025 01 23

Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“ choreografiją kūręs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje neslėpė: lietuvių santūrumas iš pradžių jį kiek trikdė ir kėlė abejonę, ar tai nesutrukdys sėkmingai pasiruošti renginiui. Tačiau galutinis rezultatas galiausiai nustebino net ir patį choreografą, dirbusį ir su tokiomis pasaulinėmis žvaigždėmis, kaip Shakira.

Žymaus prancūzų choreografo, garsėjančio „šokančių rankų“ kuriamais geometriniais sprendimais pasirodymuose, sukurtą choreografiją Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginio metu atliko specialiai projektui suburta 122 Lietuvos šokėjų komanda.

S. Berrabahas kurti choreografiją Lietuvos kultūros sostinei atvyko teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko, pernai įtraukto į įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą, kvietimu. Renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius A. Kamantauskas buvo Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės metus atidariusios teatralizuotos choreografinės simfonijos „Didysis Čiurlys“ režisierius.

Likus vos valandai iki „Didžiojo Čiurlio“ renginio Druskininkuose prancūzų choreografas sudalyvavo A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje, kurioje kalbėjo apie savo kūrybos kelią, šeimą, įkvėpimo šaltinius, pirmojo projekto iki tol nepažintoje Lietuvoje užkulisius bei pasidalino viešnagės mūsų šalyje įspūdžiais.

S. Berrabahas neslėpė: didžiausią nuostabą jam paliko santūrus lietuvių charakteris.

„Kai kuriose šalyse dar neužėjęs į kambarį už durų girdi juoką ir muziką – visi šoka, džiaugiasi. Lietuvoje gi mane pasitiko tyla, susikaupimas. Tarsi visi kažko lauktų“, – apie pirmus savo įspūdžius tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėjo pasaulinio garso choreografas S. Berrabahas.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Šokėjai projektui atidavė visas savo jėgas

Prisimindamas „Didžiojo Čiurlio“ repeticijų akimirkas, S. Berrabahas pripažįsta pirmiausia atkreipęs dėmesį į rūškanus lietuvių veidus. Prie tokio santūrumo nepratusiam choreografui tai netgi sukėlė abejonę, ar tai nesutrukdys tinkamai pasiruošti projektui: juk specialiai renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų komanda turėjo per trumpą laiką išmokti sudėtingą choreografiją bei gebėti susidoroti su vienu didžiausių iššūkių – suvaldyti jaudulį per televiziją tiesiogiai transliuojamo pasirodymo metu.

„Reikėjo daug praktikos ir intensyvių repeticijų, bet galiausiai mums pavyko: per labai trumpą laiką šokėjai išmoko atlikti sudėtingas judesių kombinacijas. Žinau, kad projekte dalyvavę šokėjai atidavė šiam darbui visas savo jėgas, todėl esu labai laimingas“, – pripažįsta „Didžiojo Čiurlio“ choreografas.

Jis sako, kad pradėjus dirbti kartu su lietuviais galiausiai nebeliko nei santūrumo, nei rūškanų veidų, o emocijos tapo daug pakilesnės ir šiltesnės.

Darbštumas ir kūrybiškumas – tai dvi lietuviams būdingos savybės, kurios ypač sužavėjo prancūzų choreografą bei kartu atvykusius jo komandos narius. Intensyvios repeticijos truko vos septynias dienas, o galutinis projekto rezultatas galiausiai nustebino ne tik renginio žiūrovus, bet net ir patį S. Berrabahą.

„Buvau šokiruotas, kai į paskutinę repeticiją šokėjai atvyko su dovanomis. Jie verkė ir dalinosi emocijomis. Nustebau, nes pirmosiomis dienomis atrodė, kad jiems čia būti visai nepatinka“, – laidoje „Kamantinėjimai“ juokėsi S. Berrabahas.

Svajoja apkeliauti visą pasaulį

Naujausioje A. Kamantausko tinklalaidės laidoje prancūzų choreografas įvardijo ir didžiausią savo gyvenimo svajonę.

„Man labai patinka keliauti. Mano svajonė ir gyvenimo tikslas – aplankyti visą pasaulį. Todėl esu labai tau dėkingas, Aurimai, kad pakvietei mane pasirodyti Lietuvoje – man čia labai patinka“, – kalbėdamasis su laidos autoriumi ir Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės režisieriumi A. Kamantausku sakė S. Berrabahas.

Garsus prancūzų choreografas yra dirbęs su tokiomis žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą buvo galima išvysti ir prestižiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Grammy“ apdovanojimuose, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bei 2023-iųjų Paryžiaus madų savaitėje.

„Be galo džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisidėti prie dar vieno šaunaus projekto – renginio „Didysis Čiurlys“. Vos išgirdęs idėją supratau, kad tai bus įspūdingas renginys, bet tikrai neįsivaizdavau, kad jis bus TOKS įspūdingas“, – komplimentus Lietuvos kūrėjams laidoje perdavė choreografas.

„Didysis Čiurlys“ įspūdingai atidarė „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ metus

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Renginiai
Publikuota
2025 01 13

Sausio 11 d., šeštadienio vakarą, Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją.

Lyno akrobatas, gyvos avys ir odė M. K. Čiurlionio kūrybai

Teatrališkasis Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą. Nuo tradicija tapusių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų, iki naujų iniciatyvų –  visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Lietuvos kultūros sostinės renginių sezonas atidarytas su įspūdingais renginių organizatoriaus A. Kamantausko, dar geriau žinomo kaip „wow“ efektų kūrėjo, režisūriniais sprendimais, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria kvietė savo vadovaujamą chorą nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Scenoje – Lietuvos ir užsienio žvaigždės

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Tarsi modernus, šiuolaikiškai įprasmintas „Didysis Getsbis“, tačiau su didžiu lietuvybės simboliu – Čiurlioniu bei išskirtinai jo paveiksluose sutinkamu paukščiu Čiurliu. Tai – simbolis, tapęs kertine mano renginio idėjos dalimi.

Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą, kuris taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą –  Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu, paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalinasi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Lietuvai perduoda svarbią žinutę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – kelios dienos prieš didžiąją atidarymo ceremoniją sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir itin konkrečią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojant ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių.

Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.

 

Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #45 Pokalbis su Edvinu Mamedovu

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2025 01 13

Kauniečiams gyvenamąsias erdves kuriantis verslininkas ir nekilnojamojo turto įmonės „Optina“ vadovas Edvinas Mamedovas tapo naujos Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ pašnekovu ir, atvėręs savo namų duris laidos klausytojams, pakvietė susipažinti su šiuolaikinių Lietuvos verslininkų kasdienybe.

Garaže – įspūdinga „Porsche“ kolekcija

„Čia – mūsų žaislai“, – pristatydamas „Porsche“ automobilių kolekciją juokauja E. Mamedovas. Nuo 1996 m. su „Porsche“ važinėjantis verslininkas pripažįsta, kad šio prekinio ženklo automobiliai kadaise ir jam atrodė kaip nepasiekiama svajonė, tačiau dabar jo namų garaže tokių automobilių stovi net šeši.

„Mano tikslas nebuvo turėti ypatingą kolekciją, bet gavosi taip, kad kiekvienas automobilis, kurį aš turiu, man kažką reiškia. Šiai dienai tikrai mėgaujuosi, kad automobiliai visąlaik yra šalia manęs. Man smagu juos matyti, smagu su jais važiuoti ir smagu, kad jie vis dar mane džiugina“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasi su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė garsus Kauno verslininkas E. Mamedovas.

Išvysti autentiškos architektūros verslininko namus su įspūdingo dydžio apvaliais langais, pro kurių langus šviečia Kauno Prisikėlimo bažnyčios bokštas ir kurie atspindi tarpukario architektūros braižą, pamatyti jo „Porsche“ automobilių kolekciją bei išgirsti visą pokalbį su žymiu Kauno verslininku galite čia:

Išskirtinį E. Mamedovo namą projektavusiam architektų „G. Natkevičius ir partneriai“ biurui didžiausias iššūkis buvo paveldo teritorijoje, kurioje dominuoja tarpukario architektūra, pastatyti modernų namą ir jame įrengti požeminį garažą, kuriame lengvai tilptų bent dešimt automobilių. Tai – nestandartinis sprendimas, tačiau verslininkas pabrėžia, kad jam automobiliai yra daugiau negu tik transporto priemonė ar estetinė atgaiva. Jo teigimu, „Porsche“ – tai dar viena investicijos forma.

„Vieni perka paveikslus, kiti – automobilius. O klasikiniai „Porsche“ automobiliai praktiškai nepraranda savo vertės, nesvarbu, su jais važiuoji ar nevažiuoji, jų kaina tik auga. Tai – didžiulė investicija. Labai smagu, kad didžiąja dalimi mano automobiliai yra seni, klasikiniai „Porsche“ modeliai, turintys grakščias ir nesenstančias formas, kurios nepraranda vertės ir, be to, mane labai žavi“, – abipuse nauda džiaugiasi verslininkas.

Kartu su „Porsche“ verte kinta ir šio prekinio ženklo vartotojas. Daugybę metų Lietuvos „Porsche“ klubo prezidentu buvęs E. Mamedovas tikina pastebėjęs naują tendenciją: prabangius automobilius vis dažniau įsigyja jauni žmonės, kurie galbūt ne visada supranta tikrosios prekės vertės.

„Dabar yra labai daug jaunų žmonių, kurie greitai uždirba ir nenori nieko laukti: jie nori staigiai pirkti gerą automobilį, prabangų namą ir brangius laikrodžius. Aš manau, kad tai – dalinai atsitiktiniai žmonės. Jiems svarbiausia, kad atkreiptų į save dėmesį ir turėtų kažkokį statusą. Šiandien – „Porsche“, rytoj jau gali būti ir „Lamborghini“ ar „Ferrari“. Vairuotojas ne tai, kad yra pasimetęs, bet jis gali visai neatitikti to automobilio filosofijos“, – pastebi verslininkas.

Tuo tarpu jauniausiai E. Mamedovo dukrai, penkerių metukų Emai, prieš visus tėčio „Porche“ nublanksta paprastas kelioninis autobusiukas. „Jos akyse – tai geriausias automobilis, kuriame galima ir pažaisti, ir pamiegoti“, – pripažįsta verslininkas naujausioje A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje.

Pažintinės kelionės – nenutrūkstantis gyvenimo projektas

Per savo gyvenimą E. Mamedovas aplankė keliasdešimt pasaulio šalių – galbūt jau būtų apkeliavęs ir visą pasaulį, tačiau verslininkas užaugo Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje ir pirmąkart už Atlanto nuvyko tik 1996-aisiais.

„Atsimenu, kai skridome į Ameriką, aš vis galvojau – negi mes tikrai esame Amerikoje? Atrodė, kad tai – nepasiekiama šalis. Po to aplankiau Meksiką, ir prasidėjo… Aišku, čia buvo tokios turistinės kelionės, o 2000-aisiais pirmąsyk išvažiavau į mėnesio trukmės kelionę po Indiją ir Nepalą – tai man buvo visai neatrastas pasaulis, visiška egzotika“, – prisiminimais A. Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ dalinasi verslininkas.

Būtent Nepale E. Mamedovas apturėjo vieną įsimintiniausių savo gyvenimo akimirkų – tai 10 dienų trukmės kelionė į Everesto viršukalnę, kurią jam ir pirmajai jo žmonai suorganizavo keliautojas Vytautas Bukauskas. Tiesa, nors ši kelionė verslininko šeimai padovanojo ryškius atsiminimus, ne visi iš jų buvo šilti ir šviesūs.

„Kiekvieną dieną buvo vis baisiau, sudėtingiau ir šalčiau, maistas buvo kažkas baisaus, visur nešvara ir šaltis. Tu eini ir tiesiog galvoji apie tai, kad kelionė greičiau pasibaigtų. Kai mes lipome aukštyn, sąlygos darėsi vis atšiauresnės ir iš 9 žmonių komandos tikslą pasiekėme tik trys – aš, mano žmona ir alpinistas iš Vilniaus“, – sako E. Mamedovas.

Verslininkas pasakoja, kad temperatūrą kalnų apačioje ir viršuje skyrė 50 laipsnių, todėl tik lipdamas žemyn E. Mamedovas pradėjo matyti kalnų gyvenimą ir vertinti jų grožį: vienuolynus, kalnų upes, vietinius gyventojus bei kraštovaizdį.

„Mano žmona, lipdama į priekį, dar sugalvojo nusiprausti, bet kai suprato, kokios ten sąlygos – iš skardos gabaliukų sukalta dėžė, ant ledo paklotas celofanas, vietinis užlipa ant kėdės ir tau ant galvos pila iš kibiro karštą vandenį, o paskui turi lauke apsirengti sausus drabužius – tai vienąkart pabandė ir suprato, kad to neįmanoma daryti. Tokios buvo sąlygos“, – pasakoja verslininkas.

Naujausioje A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje E. Mamedovas taip pat atskleidžia, kad daugybę metų svajoja aplankyti Japoniją.

„Japonija yra mano ateities kelionė: aš ten dar nesu buvęs. Mes važiuodavome į tas šalis, kuriose iš tikrųjų buvo virsmas – į kai kurias iš jų nuvažiuoti jau nebegali, nes jos yra subombarduotos, sugriautos. Džiaugiamės, kad jas pamatėme, nes dabar to padaryti negalėtume, o Japonija yra civilizuota šalis, į kurią galime bet kada nuvažiuoti“, – sako E. Mamedovas.

Savo gyvenime verslininkas griežtai vadovaujasi įsitikinimu, kad joks sprendimas yra blogiausias sprendimas. Būtent dėl to laidos „Kamantinėjimai“ žiūrovams Naujaisiais metais E. Mamedovas linki išpildyti savo ilgai brandintas svajones.

„Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi svajonių, todėl geriausia būtų jų kiek įmanoma neatidėlioti, nes pasaulis labai keičiasi ir mes labai artimame laike pamatėme dalykų, kurie mus įpareigoja gyventi kiekviena diena – tai Covid-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Tu gali būti pasiruošęs, bet iš tiesų tu pasidarai bejėgis, nes šie dalykai nuo tavęs visiškai nepriklauso“, – sako E. Mamedovas.