Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #44 Pokalbis su Vanda Statkevičiene

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2024 12 20

Garsiausio šalies dizainerio Juozo Statkevičiaus mamą ponią Vandą galima vadinti populiariausia mama Lietuvoje. Savo socialiniuose tinkluose dizaineris dažnai giria puikų mamos maistą, pasakoja apie darnius jų santykius ir laiką kartu. Ar lengva būti šalies garsenybės mama? Kaip užauginti tokį dėmesingą ir mylintį vaiką? Ką labiausiai mėgsta veikti laisvalaikiu elegantiškoji ponia Vanda? Šias ir kitas įdomias gyvenimo detales Juozo Statkevičiaus mama atskleidė naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje.

Sunki vaikystė ir draugystė su Adamkų šeima

Tokio gyvenimo poniai Vandai galima pavydėti – pasaulinio pripažinimo sulaukęs sūnus, lankymasis prabangiuose renginiuose ir draugystė su šviesaus atminimo Alma Adamkiene bei prezidentu Valdu Adamkumi.

Tačiau ponios Vandos gyvenimas toks buvo ne visada. Moters vaikystė buvo sunki – būdama trejų metų ji liko be mamos, o dvylikos neteko ir tėvelio. Su giminėmis augusi mergina vos 16 metų pradėjo dirbti Kauno šilko kombinate. Ten sutiko ir savo vyrą, su kuriuo susilaukė sūnaus. Ponia Vanda sako, kad gyvenimas nelepino, tačiau ji pati niekada nenuleido rankų. Pati įgijo ir gerų manierų, ir stiliaus pojūtį.

„Stengdavausi būti su gerais žmonėmis, iš gerų žmonių mokytis, kaip elgtis. Juk galėjau ir paklysti. Likau vaikas, niekam nepriklausomas. Bet pati iš savęs stengiausi“, – kalbėdamasi su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė J. Statkevičiaus mama. Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Sėkminga sūnaus karjera moteriai atvėrė visai kitokį gyvenimą. Nuo prabangių Paryžiaus podiumų iki pažinties su žymiais ir svarbiais žmonėmis. Bene labiausiai ponia Vanda džiaugiasi pažintimi su Anapilin iškeliavusia Alma Adamkiene.

„Kai ponia Alma buvo gyva, mes labai bendravome, kelis kartus buvome pas juos namuose. Dalyvaudavome kartu renginiuose, sėdėdavome šalia. Visada abi aptardavome, kurios ji suknelės norėtų, kurios – aš. Buvo labai šiltas žmogus, paprastas, labai nuoširdus“, – prisimena ponia Vanda.

Prezidento Valdo Adamkaus namai dizaineriui ir jo mamai atviri ir dabar. J. Statkevičiaus mama sako, kad ir prieš šias šventes būtinai jį aplankys bei nuveš savo firminį keksą.

Kaip užauginti laimingą vaiką?

J. Statkevičiaus socialinių tinklų sekėjai žino, kad dizaineris mamai skiria daug nuoširdaus dėmesio. Tinklalaidės „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ autorius A. Kamantauskas pasidomėjo, kaip užauginti laimingą vaiką, kuris taip rūpintųsi savo tėvais?

„Namuose turi būti gera priežiūra, sugyvenimas šeimoje, vaikas neturi matyti jokių barnių, pykčių. Vaikas mato, kaip eina gyvenimas, toks jis ir auga. Kaip obuolys nuo obels toli nekrenta, taip ir šeimoje. Jeigu mato, kad viskas tvarkingai, niekur nepalieki, jį gerbi, visur pasiimi. Vaikas taip mato, taip auga ir pats taip nori gyventi“, – sako ponia Vanda.

Ji teigia, kad Juozo nelepino. Tačiau niekada ilgam nepalikdavo vieno – vesdavosi ir pas drauges, ir į renginius. Moteriai siaubą kelia šiuolaikiniai tėvai, kurie įduoda vaikui planšetę į rankas ir nekreipia į jį dėmesio. Laimingą vaikystę patyręs dizaineris dabar atsimoka tokiu pat dėmesiu savo mamai.

„Tikrai laimingesnės mamos būti turbūt negali. Kiekvieną kartą pasiteirauja, ar turi pinigų, ar tu pavalgiusi, gal eik pailsėk, ar tu pavargai, per daug lakstai. Didžiausia laimė, kada vaikas rūpinasi tavim“, – sako ponia Vanda.

Lova yra priešas

Ponią Vanda sutiksite kiekviename sūnaus mados kolekcijų pristatyme. Ji dažnai lydį Juozą kelionėse, renginiuose bei susitikimuose. Moteris visus sužavi ne tik išpuoselėtu stiliumi, bet ir trykštančia jaunatviška energija. Kaip jai tai pavyksta ir kaip to pasiekti kitiems garbingo amžiaus žmonėms?

„Savo draugėms palinkėčiau, kad kuo daugiau judėtų, nežiūrėtų tų serialų, geriau išeitų į gamtą, į miestą. Yra gi Kaune kur pavaikščioti. Ir į Ąžuolyną, ir į parką, visur. Man tai lova yra priešas. Aš tik vakare įvertinu lovą, dienos metu tikrai ne. Žmonės labai sustingę, mažai senatvėje kur eina. Aš einu, kur mane kviečia – ar į knygos pristatymą, ar šiaip į kokį koncertą, ar į filharmoniją bilietą nusiperku. Labai mėgstu“, – pasakoja aktyvi moteris.

Visi J. Statkevičiaus sekėjai žino, jog jo mamos aistra – maisto gaminimas. Sūnus ragina ją išleisti kulinarijos knygą, tačiau ponia Vanda sako to daryti nesiruošianti. Užtenka, kad patiekalais gali pamaloninti mylimą sūnų. O jam po viešnagės pas mamą tenka daryti iškrovos dienas.

„Sako, aš prisivalgau tas tris dienas, o paskui tris dienas darau iškrovą. Paskui vos ne badauja, kad numestų svorį“, – juokiasi ponia Vanda.

Didžiausia svajonė – platesni horizontai Juozui

Nepaisant stipraus ryšio su sūnumi, didžiausia ponios Vandos svajonė – kad jis išvažiuotų iš Lietuvos.

„Juozui turbūt per maža šita šalis. Seniai galėjo išvažiuoti. Sakau, Juozai, važiuok. O jis – mama, kaip aš tave paliksiu. Seniai galėjo išvažiuoti ir seniai būtų buvęs milijonieriumi. O čia murkdosi, murkdosi. Jam per maža šita šalis, vis trūksta pinigėlių. Didžiausia mano svajonė, kad jis greičiau važiuotų į Paryžių ir įsikurtų ten. Ir jis svajoja taip. Sakė, mama, tavęs nebus – aš tikrai išvažiuosiu. Bet sakau, aš ilgai gyvensiu, ilgaamžė esu – tai tu pasensi ir neišvažiuosi“, – A. Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ kalbėjo V. Statkevičienė.

J. Statkevičiaus aistra Paryžiui užkoduota net genuose. Dizainerio mama pasakoja, kad jos proprosenelis – prancūzas, per karą atsidūręs ir likęs Lietuvoje.

Kas žino, gal vieną dieną garsiausias Lietuvos dizaineris paklausys mamos ir apsigyvens ten, kur siekia jo šaknys. Tačiau aišku viena – tokiu atveju visi J. Statkevičiaus gerbėjai labai pasiilgtų šiltų jo ir mamos istorijų.

Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #43 Pokalbis su Seneliu Kalėda

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2024 12 05

Labai dažnai turtingų tėvų šeimose vaikai apipilami dovanomis todėl, kad tėvai nori kompensuoti kartu su jais nepraleistą laiką, – teigia šokėjas, aktorius ir choreografas, „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Sidabrinės gervės“ laureatas bei 4 vaikų tėtis Petras Lisauskas, kuris jau 14 metų prieš didžiąsias žiemos šventes tampa Seneliu Kalėda.

„Didžiausias mano tikslas bet kuriame renginyje – parodyti, kad geriausia dovana, kurią galite padovanoti kitam ar pasidovanoti sau, yra laikas“, – naujoje tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku sakė Senelis Kalėda-P. Lisauskas. Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Aktoriaus P. Lisausko vaikai užaugo matydami, kaip į vonią įeina Kalėdų Senelis, o išeina tėtis. Tačiau iki pat vėlyvo amžiaus jie tikėjo, kad jų tėtis dirba Laplandijoje gyvenančio Kalėdų Senelio kolega ir atlieka stebuklingą jam pavestą misiją.

P. Lisauskas sako, kad per 14 „seneliavimo“ metų jam teko pamatyti ir šilto, ir šalto. O ši patirtis atvėrė svarbų supratimą – kad laiko su šeima jokiais pinigais nenupirksi.

„Pirmais metais padariau klaidą per Kūčias eidamas į programas. Tuomet supratau – neverta jokių pinigų, kad manęs šeimyna lauktų, kol grįšiu. Dabar per Kūčias nedirbu. Nesu labai tikintis, bet Kūčios yra šeimos laikas. Vienas žmogus kartą paprašė Kalėdų pirmą dieną pabūti Kalėdų Seneliu. Sako man: „sakyk sumą“, o aš jam: „penki tūkstančiai litų“.

Tais laikais tai buvo žiauriai daug. Galiausiai sutarėme dėl Kalėdų antrosios dienos, taip pat už didžiulę sumą. Žmogus atitempė milžinišką maišą dovanų. Vos pakėliau tas dovanas ir visa tai – vienam vaikui. Dovanoju, kraunu, o tam vaikui tai – visiškai dzin. Grįžau į mašiną, sėdžiu ir jaučiuosi kaip koks dovanų kurjeris, jaučiuosi purvinas. Supratau, kas yra iš tiesų vertingiau – laikas su šeima ar dovanos“, – laidoje „Kamantinėjimai“ atviravo P. Lisauskas.

Ar apsimoka būti Kalėdų Seneliu?

Šventinį sezoną Senelis Kalėda vadina tikru maratono bėgimu. Tuomet jis prašo šeimynykščių nuimti nuo jo buities rūpesčius ir turėti daugiau kantrybės, nes įtemptas laikas kainuoja daugybę jėgų.

„Mano rekordas – 11 programų per dieną. Praeitais metais buvo trys dienos iš eilės po 9 išėjimus. Yra įtampos, streso ir išėjimo į sceną baimės. Tai kainuoja daug. Vaikai duoda daug energijos, bet daug reikia ir jiems atiduoti“, – kalbėdamasis su renginių režisieriumi A. Kamantausku pasakojo profesionalus Kalėdų Senelis.

O kaip finansinė „seneliavimo“ pusė?  P. Lisauskas sako, kad ši profesija yra pelninga, tačiau kartu ir kupina kuriozų.

„Aš esu prie brangesnių senių. Per kalėdinį sezoną žiemą galiu gyventi ramiai, išlaikyti vaikus ir taip toliau. Bet pernai vien į savo kalėdomobilį supyliau kuro už 700 Eur. O kartą vieno miesto – nesakysiu, kokio – policijos komisariatas paskambino ir paprašė programos. Klausia, o gal galima pigiau? Sako, mes jums grynais sumokėsime. Policijos komisariatas!” – nustebinusį pokalbį prisimena Senelis Kalėda.

Jei ką sužavėtų toks darbas, P. Lisauskas primena, kad jam reikia atitinkamų duomenų. Ypač gerai, jei gamta davė tvirtą stotą ir vešlią barzdą. Nes, anot Senelio Kalėdos, dirbtinė barzda niekada nepadarys tokio įspūdžio, kaip tikra.

Taip pat kuriant Kalėdų Senelio įvaizdį aktorius ragina nebijoti improvizuoti ir žiūrėti šiuolaikiškai. Vietoje sunkių sintetinių kostiumų aktorius renkasi lininius marškinius su raudona liemene. Svarbiausia – jaustis patogiai, nes darbas išspaus ne vieną prakaito lašą.

Keičiasi laikai – keičiasi vaikai

Pasak Senelio Kalėdos, yra požymių, kad mažųjų publika keičiasi. Iki praeitų metų aktorius yra paprašęs tėvelių išsivesti keturis programos metu nevaldomai šėlstančius vaikus. Tačiau pernai keturi neklaužados pasitaikė vos per vieną sezoną.

„Analizavau, kodėl. Ir dar kol kas nesupratau. Galbūt todėl, kad esu nusistatęs prieš TikTok‘ą, o pas mus dabar auga TikTok‘o karta. Gali būti, kad tuos vaikus, kurie jau gyvena skaitmeninėje erdvėje, tampa sunku sudominti“, – nuogąstauja P. Lisauskas.

Jis sako, kad skaitmeniniame amžiuje augantiems vaikams ne tik sunkiau išlikti ramiems ir dėmesingiems. Trumpėja ir jų programos, skirtos pasirodyti seneliui. O kartais jose pasitaiko itin šiuolaikiškų netikėtumų.

Senelis Kalėda pasakoja, kaip vienam vaikui į kalėdinę programą atėjus be šventinės kaukės, kiti ėmė iš jo tyčiotis. Senelis nutildė bendraklasius ir paklausė, ką vaikas gali padeklamuoti. Vietoje eilėraštuko jis sulaukė žymaus humoristo Šventinio Bankucheno kūrinio „Lietuvos istorijos repas“. Prie klasioko netruko prisijungti visa klasė. Taip vaikas tapo klasės herojumi. „Tereikėjo pasakyti: „Dabar jūs šuš – aš noriu tave išgirsti“, – pasakoja P. Lisauskas.

Yra vaikų, kurie užaugo su aktoriaus įkūnytu Kalėdų Seneliu. Su viena klase šiemet jis susitiks jau dvyliktąjį – paskutinį – kartą.

„Kartą atvykstu, matau, kaip jie murkdosi sniege, o aš stoviu ir žinau, kad kažkada jie mane pamatys. Ir tik girdžiu: žiūrėkit, ten MŪSŲ senis! Kai išgirdau tą frazę, net ašaros bėgti pradėjo“, – sako Senelis Kalėda.

Senelis Kalėda, paprašytas tinklalaidės autoriaus A. Kamantausko, laidoje pasidalino ir savo kalėdiniu palinkėjimu visiems mažiems ir dideliems vaikams. Koks jis – išgirsite laidoje A. Kamantausko „Youtube“ kanale.

Kultūros sostine tapsiantys Druskininkai žada nustebinti visus: atidarymo choreografiją kurs pasaulinio garso žvaigždė iš Prancūzijos

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2024 12 02
  • Iš lietuvių šokėjų rankų sukurtais ženklais bus rašomos žinutės žiūrovams

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai sieks surengti iki šiol įspūdingiausią kultūros sostinės atidarymą. Sausio 11-ąją vyksiančio atidarymo renginio „Didysis Čiurlys” režisieriumi pasirinktas teatro ir renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, neseniai įtrauktas tarp šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje. Režisieriaus kvietimu kurti atidarymo renginio choreografijos atvyksta pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, kūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai galimybė dar plačiau parodyti Druskininkų unikalumą ir kūrybinį potencialą.

„Druskininkai visuomet stengiasi būti žingsniu priekyje, o kultūros sostinės atidarymas taps renginiu, kuris nustebins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisijungė pasaulinio lygio profesionalai. Tikiu, kad sausio 11-ąją visi drauge išvysime nepaprastą reginį, kuris dar ilgai išliks atmintyje ir parodys, kad Druskininkai – kultūros miestas su ypatinga energija ir ambicija. Renginio atidarymas – tik pradžia: visus metus Druskininkuose netrūks išskirtinių kultūrinių renginių, kurie kvies miestiečius ir svečius iš naujo atrasti mūsų kurortą”, – teigė R. Malinauskas.

Druskininkai visada išsiskyrė kaip ambicingas miestas. Ši ambicija Druskininkus suvedė su ne mažiau ambicingu teatro ir renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku – renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, kuris neseniai įtrauktas į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Su šiuo režisieriumi ir daugybe kūrybingų druskininkiečių, kurie yra įtraukti į šį projektą, tikimasi surengti itin įspūdingą Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį.

„Mane visuomet žavėjo ambicingi žmonės, nes jų ryžto dėka galima įgyvendinti pačias geriausias kūrybines idėjas”, – sako atidarymo režisierius A. Kamantauskas.

Režisieriaus sumanymu, Druskininkai kultūros sostinės metus sausio 11-ąją pradės daug netikėtų efektų žadančia atidarymo programa, pavadinta „Didysis Čiurlys“. Ypatingas dėmesys atidaryme bus skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį daugelis lietuvių intuityviai sieja būtent su Druskininkais. Taip siekiama pažymėti žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko ir chorvedžo 150-ąsias gimimo metines.

„Atidarymo programą kurs daug talentingų druskininkiečių, kuriuos mes vadiname „Čiurlionio paliestais“. Pavyzdžiui, muziką atidarymo renginiui kurs iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. M. K. Čiurlionis buvo didis simbolistas ir aš ieškojau būdų, kaip tuos simbolius ir patį Čiurlionį atskleisti per pačius druskininkiečius – talentingus Druskininkų žmones“, – sako režisierius A. Kamantauskas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlinio kūrybos elementai: per Čiurlinio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.

Ieškodamas, kaip nustebinti žiūrovus, atvyksiančius į Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą, A. Kamantauskas prie kūrėjų komandos pakvietė prisijungti pasaulinio garso žvaigždę – per šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes išvystą prancūzų choreografą Sadek Berrabah.

Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografijos žvaigždė neslėpė susižavėjimo lietuvių kūrybiškumu ir su džiaugsmu sutiko prisijungti prie projekto.

S. Berrabah atidarymo renginiui sukurs autentišką choreografiją, kurią atliks specialiai atrinkta 122 Lietuvos šokėjų trupė. Prieš renginį šokėjai apie dvi savaites repetuos su prancūzų choreografu Lietuvoje.

S. Berrabah yra pasaulinio garso choreografas, kurio sukurtos choreografijos įrašai renka milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose. Jis yra sukūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Prancūzų choreografo darbus buvo galima išvysti tokiuose prestižiniuose renginiuose, kaip „Grammy“ apdovanojimai bei Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Sadek pasirodymai išsiskiria unikaliu geometrinių formų, muzikos ir judesio deriniu, kuris nepalieka žiūrovų abejingų.

„Sadek išgarsėjo choreografija rankomis, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras rašomi įvairūs tekstai. Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – atskleidžia teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas.

Choreografiją S. Berrabah kurs pagal muzikos prodiuserio, druskininkiečio L. Lazausko-Roe Deers sukurtą muziką.

Kaip sako L. Lazauskas-Roe Deers, atidarymo metu žiūrovai išgirs jo sukurtą nuostabios M. K. Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Panaudosime M. K. Čiurlionio sukurtos muzikos fragmentus ir padėsime jiems suskambėti naujai.  Papildžius muziką choreografiniais elementais, reginys turėtų būti įspūdingas“, – teigia elektroninės muzikos kūrėjas.

„Labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas taps 2025 metų Lietuvos kultūros sostine. Visada smagu groti namie, ypač tokia ypatinga proga – minint kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejų. Čiurlionio kūryba neabejotinai labai stipriai palietė mane: lankiau jo vardo muzikos mokyklą, o dailės mokykloje mokiausi piešti semdamasis įkvėpimo iš legendinių Čiurlionio paveikslų“, – apie savo ryšį su žymiuoju kūrėju kalbėjo L. Lazauskas-Roe Deers.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #42 Pokalbis su Jan-Jaapu In der Mauru

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2024 12 02

Kaip prikaustyti žmonių dėmesį ir pelnyti jų simpatijas? Šis klausimas aktualus visiems, tačiau turbūt geriausiai jį išmano charizmatiški renginių ir laidų vedėjai. Lietuvoje lankęsis Nyderlandų renginių moderavimo meistriškumo agentūros „Masters in Moderation“ įkūrėjas Jan-Jaapas In der Mauras papasakojo, kaip rasti kelią į kiekvieno klausytojo, žiūrovo ar pašnekovo širdį. Nors jo patarimai skirti renginių ir laidų moderatoriams, jie gali būti pritaikomi ir organizuojant susitikimus, rengiant prezentacijas bei kasdieniame gyvenime. Juk išmokti prakalbinti ir išgirsti savo pašnekovą svarbu kiekvienam.

Savo sėkmės paslaptis renginių moderavimo guru atskleidė dalyvaudamas Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje.

Kelias į sėkmę veda per širdį

Agentūros „Masters in Moderation“ įkūrėjas Jan-Jaapas In der Mauras  veda meistriškumo mokymus moderatoriams visame pasaulyje – Niujorke, Londone, Paryžiuje, Amsterdame ir kitose pasaulio sostinėse.

Tokius mokymus jis surengė ir Vilniuje, šiemet gegužę vykusio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ metu. Kartu su moderatoriais iš Vokietijos, Lenkijos ir Nyderlandų šiuose mokymuose profesinius įgūdžius tobulino ir lietuviai, tarp jų – renginių, TV ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosian ir Živilė Kropaitė-Basiulė bei grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis.

Tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autoriaus A. Kamantausko paklaustas, kaip būti geru moderatoriumi, Jan-Jaapas In der Mauras atskleidė, kad svarbiausia – ne technika ir įgūdžiai, o pozityvus mąstymas apie žmones.

„Geras moderavimas prasideda nuo meilės žmonėms. Turi mylėti kiekvieną, kuris yra kambaryje. Net jei jis nėra geras kalbėtojas, net jei kelia problemų. Turi mylėti kiekvieną ir padėti jam papasakoti geriausią savo istoriją. Moderavimas yra labai nuolanki profesija – ji niekada nėra apie tave patį. Lengviau paruošti moderatorių, kuris jau turi šias nuostatas, bet nemoka technikų nei tą, kuris moka įvairias technikas, bet neturi gero nusiteikimo. Moderavimas nėra apie nepriekaištingą prezentaciją. Tai apie tikrą ryšį su žmonėmis, apie gebėjimą suteikti jausmą, kad jie yra pamatyti, išgirsti ir mylimi“, – kalbėdamasis su režisieriumi ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku laidoje sakė Jan-Jaapas In der Mauras.

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Tiek kasdien bendraujant su žmonėmis, tiek vedant renginius svarbiausia – sukurti pasitikėjimo atmosferą. Tačiau kaip tai padaryti, kai prieš tave sėdi tūkstantinė auditorija?

„Kad įtrauktume žmones į pokalbį, turime nuo pirmos akimirkos parodyti, kad jie taip pat yra pokalbio dalyviai. Jei jie yra drovūs ir sunkiai kalba, turime leisti jiems būti droviems ir duoti laiko apsiprasti. Jei labai drovų žmogų moderatorius pakels iš vietos prieš 5 tūkst. auditoriją ir paprašys papasakoti savo gyvenimo istoriją, tai jį tik išgąsdins. Todėl moderatorius turėtų pradėti nuo paprastų klausimų visiems susirinkusiesiems, paprašyti tiesiog pakelti rankas ar atsakyti „taip“ arba „ne“. Taip iš lėto kuriamas pasitikėjimas ir ryšys. Netrukus auditorija apsipras su mintimi, kad pokalbis yra interaktyvus ir kad kalbėti yra saugu“, – aiškina moderavimo meistras.

Jei klausi – būk pasiruošęs išgirsti atsakymą

Ilgametę patirtį renginių organizavime turintis A. Kamantauskas pripažįsta ne kartą patyręs sunkumų, kai reikėjo prisibelsti į susirinkusių žmonių širdis. Ką daryti, jei priešais mus – ne maloniai nusiteikę ir dėmesingi žmonės, o sunki auditorija? Ne vienam renginių vedėjui yra kilęs noras tokiu atveju tiesiog apsigręžti ir pabėgti. „Masters in Moderation“ įkūrėjas pataria susidūrus su ne itin draugiškai nusiteikusiu klausytoju ar pašnekovu visų pirma keisti savo požiūrį.

„Tuomet turime atlikti minčių perkeitimą. Nežiūrėti į žmones kaip į sunkią auditoriją – žiūrėti į juos kaip į susikoncentravusią ir kritišką auditoriją. Kritiškumas dažniausiai yra geras dalykas. Žmonės visuomet norės kalbėti su tavimi, jei užduosi jiems tinkamus klausimus ir parodysi esantis čia ne tam, kad juos įkalbėtum kažką padaryti ar pasakyti. Svarbu parodyti, kad tau tikrai rūpi žmogaus istorija“, – pasakoja Jan-Jaapas In der Mauras.

Jis dalinasi istorija, kaip po vienos konferencijos prie jo priėjo moderatorius ir paklausė, kodėl jam nepavyko prakalbinti publikos. Renginį stebėjęs Jan-Jaapas In der Mauras atsakė, kad paslaptis slypi sąmoningai užduodamuose klausimuose.

„Jaučiau, kad jis uždavė klausimą ne todėl, kad norėjo žinoti atsakymą, o todėl, kad tikėjosi konkretaus atsakymo. Renginio vedėjas norėjo pasinaudoti žmonių atsakymais kaip įžanga į tolesnį pokalbį. Žmonės tai jaučia. Klausk tik tada, kai tikrai nori žinoti atsakymą. Jei klausi „kaip tu laikaisi“ tik tam, kad galėtum papasakoti, kaip puikiai laikaisi pats, tai nėra nuoširdu. Nenuoširdumą visi greitai pajunta“, – sako „Kamantinėjimų“ pašnekovas.

Jan-Jaapas In der Mauras pasakoja pats labai retai pradedantis konferenciją nuo prezentacijos arba nuo savęs pristatymo. „Dažniausiai lipu ant scenos, pasisveikinu ir užduodu žmonėms klausimą. Tuomet jie iš karto supranta, kad aš čia esu dėl jų, o ne dėl savęs“.

Turime pasijusti „viena gentimi“

Moderavimo meistras pabrėžia, kad žmonės nori ne tik klausytis, bet ir būti išgirsti. Todėl geras renginių vedėjas turi skatinti interaktyvumą.

„Žmonės pasikeitė iš informacijos ar įkvepiančio turinio vartotojų į bendrakūrėjus. Todėl turime ne tik suplanuoti, ką pasakysime, bet ir padaryti vietos žmonių atsakui į tai. Jei žmonės nėra patenkinti tuo, kur link suka pokalbis, turėtume į tai reaguoti ir keisti kryptį. Būtent to nori žmonės – būti įtraukti į pokalbį“, – aiškina renginių vedėjų guru.

Pasak jo, mūsų laikų problema – jog tapome pernelyg individualūs. Tai sukuria papildomą stresą. Todėl geras moderatorius turi padėti žmonėms pajusti bendrystę.

„Turime padėti žmonėms pasijusti viena gentimi. Visi į renginį ateina kaip individualios asmenybės, o moderatoriaus darbas – padėti visiems pajusti „ei, šiuo metu mes visi esame viena grupė, mes mylime vieni kitus ir padarysime tai kartu“. Tai daro geras moderatorius – jis kuria jausmą, kad priklausome grupei“, – sako Vilniuje lankęsis „Masters in Moderation“ įkūrėjas.