„ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas – tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Revolution
Publikuota
2024 11 08

Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių paskelbta ir lietuvio pavardė – į įtakingiausių žmonių renginių rinkoje šimtuką šiemet pirmą kartą pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tarptautinio festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Tuo pat metu renginių organizatorius iš Lietuvos pasiekė ir dar viena įspūdinga žinia – du agentūros „ReKūrai“ surengti renginiai pateko ir į geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalą, kuris įvyks lapkričio pabaigoje Romoje.

Dvidešimt šešerių metų patirtį renginių organizavimo srityje sukaupęs profesionalus režisierius A. Kamantauskas yra vienintelis lietuvis, patekęs į prestižinį įtakingiausių pasaulio žmonių renginių rinkoje šimtuką, kurį neseniai paskelbė „Eventex“. „Eventex“ yra pasaulinė renginių rinkos apdovanojimų organizacija, siekianti diegti aukščiausius renginių meistriškumo ir inovacijų standartus.

Į įtakingiausiųjų sąrašą iš viso buvo nominuoti 1086 renginių rinkos profesionalai iš viso pasaulio. Iš jų viešo balsavimo metu renginių organizatorių bendruomenė išrinko šimtą labiausiai renginių industrijai nusipelniusių asmenybių, tarp kurių pirmą kartą paskelbtas ir Lietuvos atstovas, renginių agentūros „ReKūrai“ įkūrėjas ir vadovas A. Kamantauskas. Sudarant įtakingiausiųjų šimtuką iš viso surinkta daugiau nei 26,6 tūkst. balsų.

Tarp šimto įtakingiausių asmenybių renginių pasaulyje išrinktas A. Kamantauskas džiaugiasi, kad Lietuvos vardą pasaulyje garsina ne tik sportininkai ar meno pasaulio atstovai, bet ir kūrybiški, netikėti ir „wow“ efektą žiūrovams kuriantys renginiai.

Šių metų gegužę renginių organizatoriai „ReKūrai“ pelnė net keturis apdovanojimus renginių „Oskarais“ vadinamuose pasauliniuose apdovanojimuose „Eventex Awards 2024”, tarp jų – ir už įspūdingiausią pasaulyje Gala vakarienę. Na, o vos prieš keletą dienų renginių organizatorius pasiekė žinia, kad dar du Lietuvoje organizuoti jų renginiai – idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ bei kituose apdovanojimuose jau įvertintas „MG grupei“ organizuotas renginys „Laiko mašina“ – pateko tarp geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finalininkų. Šių apdovanojimų laimėtojai bus paskelbti Romoje lapkričio pabaigoje.

„Labai džiaugiuosi, kad renginiai tapo dar viena sritimi, kurioje su pasididžiavimu tariamas Lietuvos vardas stebint daugybei šalių visame pasaulyje. Manau, šį įvertinimą padėjo pasiekti tai, kad mes neribojame savo kūrybiškumo ir drąsiai imamės net ir tokių idėjų, kurios aplinkiniams neretai atrodo neįgyvendinamos. Pristatydami savo renginių projektus pasaulyje mes matome, kad iš kitų išsiskiriame konceptualumu, estetika, renginių dramaturgija bei „wow“ efekto renginiuose koncepcijos vystymu”, – teigia renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

Kaip skelbia įtakingiausių asmenybių renginių rinkoje šimtuką sudariusi „Eventex“, šio sąrašo tikslas yra pagerbti išskirtines asmenybes, kurių kūrybiškumas, vizija ir inovacijų taikymo gebėjimai skatina renginių rinką judėti į priekį. Pasak „Eventex Awards“ bendraįkūrėjo Ovaneso Ovanessiano, šis sąrašas pagerbia labiausiai nusipelniusius renginių organizavimo profesionalus, kurių pasiekimai nustato kokybės standartus visai industrijai.

Renginių paslaugų grupė „ReKūrai” pernai tapo pirmąja ir vienintele Lietuvos agentūra, prisijungusia prie Europos renginių industrijos lyderių bendruomenės „27Names”. Šią asociaciją sudaro po vieną agentūrą iš kiekvienos ES šalies.

Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #41 Pokalbis su Dovile Končak

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2024 11 08

Lietuvoje vis dažniau įsiplieskia diskusijos apie keturių dienų darbo savaitę. Vieni šią idėją entuziastingai palaiko, kiti atvirai abejoja jos nauda ir efektyvumu. Apie tai, kokios dvejonės slypi už sprendimo įteisinti trumpesnę darbo savaitę, naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje įžvalgomis dalinasi tarptautinės tyrimų bendrovės „RAIT Group“ vadovė Dovilė Končak.

„Darboholizmo, apsimetėlio sindromo (angl. „impostor syndrome“) ir kitų baisių dalykų eroje aš netikiu į keturių dienų darbo savaitę. Tikiu į labai pigų savęs, kaip darbdavio, pardavinėjimą. Žinau, kad dabar gali būti klausančių ir sakančių, kad esu neteisi – labai gerai, aš ir noriu tokia būti“, – kalbėdamasi su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku sako įmonės „RAIT Group“ vykdomoji direktorė D. Končak.

Kaip D. Končak vadovaujamos įmonės „RAIT Group“ atliktas tyrimas išgelbėjo Danijos karališkosios šeimos reputaciją, kiek procentų derybų sėkmės gali nulemti įvaizdis ir kodėl į rinkos tyrimus įmonės investuoja milijonus eurų – apie visa tai išgirsti ir pamatyti galite čia:

Patrauklus masalas darbuotojams

Pasak D. Končak, naujausi darbuotojų pasitenkinimo ir darbdavio įvaizdžio tyrimai rodo aiškią tendenciją – anksčiau darbuotojų produktyvumą bei įsitraukimą skatinusių priemonių efektyvumas pamažu senka.

„Gyvename tokioje visuomenėje, kurioje nebepakanka laiku mokėti algą ar pasigirti, kad nemoki jos vokelyje. Dar naiviau tikėti, kad pirmadieniais ant stalo pateikti apelsinai žmogui bus motyvacija ateiti dirbti į biurą. Darbuotojui reikia pasiūlyti šį tą daugiau“, – įsitikinusi D. Končak.

Nors keturių dienų darbo savaitė išties gali skambėti kaip itin patrauklus būdas, padėsiantis darbuotojams užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tačiau stebėdama vadovų komunikaciją socialiniuose tinkluose, D. Končak tikina pastebėjusi, jog daliai įmonių išlaikyti tokį darbo modelį ilgalaikėje perspektyvoje nepavyksta.

„Labai dažnai iš darbdavio ir vadovo pusės matau pasigiriamuosius įrašus socialiniuose tinkluose, kad viena ar kita įmonė jau turi keturių dienų darbo savaitę. Viename įraše mačiau tokį komentarą, kad „penktadienį mes vis tiek pasitikriname elektroninį paštą ir esame pasiekiami“.

Aš nenoriu pastatyti savo kolegos į situaciją, kurioje jis neva turi laisvadienį, tačiau jam nuolat skamba telefonas. Net jeigu jis į tuos skambučius neatsakytų, tikėtina, kad vis tiek jaustų įtampą, stresą ir nerimą – emocijas, kurios jį lydėtų per savaitgalį“, – įžvalgomis dalinasi naujos A. Kamantausko laidos „Kamantinėjimai“ pašnekovė.

Lietuvoje dar nebuvo atlikta išsamių tyrimų, kurių duomenys iš esmės pagrįstų trumpos darbo savaitės naudą darbuotojams ar jos efektyvumą verslui. Būtent dėl šios priežasties savo vadovaujamoje įmonėje D. Končak kol kas vengia praktikuoti keturių dienų darbo savaitės modelį.

„Sutinku, aš irgi labai puikiai pailsiu, kai per šventes išpuola ilgieji savaitgaliai ir mes gauname tris dienas pailsėti. Bet aš dar nesugalvoju, kaip būtent šį darbo modelį reikėtų pritaikyti mūsų organizacijoje, kai įmonės klientai dirba kartais net ne penkias, o šešias dienas per savaitę. Labai nuoširdžiai noriu, jog kas nors atliktų objektyvų tyrimą apie keturių dienų darbo savaitę ir išsiaiškintų, ar ji tikrai yra tokia efektyvi“, – sako vadovė.

Bažnyčia skambina varpais: problemos neaplenkia ir dvasininkų

Kartais, atlikdamos rinkos tyrimus, organizacijos siekia išsiaiškinti savo, kaip darbdavio ar institucijos, įvaizdį visuomenėje. Ne išimtis yra ir Bažnyčia.

Kalbėdama laidos „Kamantinėjimai“ eteryje, D. Končak dalinosi mintimis apie „dvasines paslaugas“ parduodantį tikėjimo verslą. Jos teigimu, šiuolaikinės krikščionių-katalikų bažnyčios neabejotinai susidūrė su įvaizdžio problema, kuri trukdo dvasininkams pasiekti potencialią jauną tikinčiųjų auditoriją.

„Problema yra ta, kad auditorija, apie kurią esame linkę galvoti, sensta ir miršta. Ar mes turime ją kaip užpildyti, ar galime pakankamai greitai ir efektyviai pritraukti jaunesnę auditoriją? Iš kitų tyrimų žinau, kad krikščionių-katalikų bažnyčios save jau pristato kaip nemokamus psichoterapeutus, pas kurios galima ateiti, pasikalbėti ir visiškai nemokamai, tik už auką, atrasti ramybę. Ką mes dar matome – Vilniaus arkikatedroje jau galima paaukoti nuskenuojant savo banko kortelę. Jie prisitaiko prie auditorijos poreikių“, – pasakoja D. Končak.

Jos nuomone, Bažnyčios įvaizdis silpsta dėl daugybės skirtingų priežasčių, tarp jų – finansiniai skandalai ir bažnytinėms vertybėms prieštaraujantis dvasininkų elgesys. Tačiau suteptą įvaizdį, D. Končak teigimu, tikrai įmanoma išvalyti.

„Ar aš labai ramiai žiūriu į tai, kad dalis kunigų kalba apie dvasingumą, atjautą ir dalinimąsi, o patys važinėja prabangiais automobiliais? Aišku, kad kyla kvestionuojamų dalykų, bet ar kitose gyvenimo srityse to nebūna?

Labai drąsiai sakau, kad esu tikintis žmogus ir kad miestelis, iš kurio esu kilusi, turi nuostabią bažnyčią, į kurią aš niekada neisiu, kol joje dirbs tas kunigas. Kodėl? Nes ten yra mažiausiai tikėjimo. Jeigu jie išgirstų, ko man, kaip klientui, reikia, tikriausiai ten būčiau kas antrą savaitgalį – aplankyčiau tėvus ir užeičiau į bažnyčią. Ar tyrimas galėtų padėti? Žinoma“, – šypsosi „RAIT Group“ vadovė.

Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus #40 Pokalbis su Juozu Statkevičiumi

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2024 11 08

„Tikrai niekada neverkiu, kad man duotų kažkokią premiją – aš pats sau premija“, – juokiasi neseniai savo kolekciją Paryžiuje pristatęs Lietuvos mados maestro Juozas Statkevičius. Išskirtiniame interviu naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje mados dizaineris dalinasi įspūdžiais apie įvykusį šou bei savo ateities planais.  

Paryžiaus mados savaitės metu J. Statkevičiaus kolekcija buvo demonstruojama istorinėje cirko „Cirque d’Hiver Bouglione“ salėje.  

„Aš galiu tikrai užriesti nosį į palubes: salė tikrai istorinė, Napoleono laikų gražiausia salė, kurioje rodė ir Kenzo, ir Mugler, ir Jean Paul Gautlier. Žodžiu, kas tik nebuvo toje salėje“, – kalbėdamas su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku sakė dizaineris.  

Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:

Sugrįžimas nustebino prancūzus 

Ant Paryžiaus mados podiumo J. Statkevičius grįžo po 24 metų. Kaip jis pats sako, sugrįžimas sukėlė daug emocijų ir jo komandai, ir žiūrovams.   

„Buvo visi šou ingredientai: buvo muzika, buvo choreografija, buvo finalas, kuris visus privertė apsiverkti, šiurpti ir taip toliau. Aš pats šiurpau ir kračiausi. Labai pavyko! Mes finalą septynis kartus repetavome ir niekada neišėjo lygiai padaryti, o paskutinis finalas gavosi. Mes cypėme ir rėkėme visi, ir visiems šiurpuliai!“, – su tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autoriumi A. Kamantausku įspūdžiais dalijasi mados kūrėjas.  

Patys prancūzai liko nustebinti lietuvių pasiruošimo šiam renginiui.  

„Jie nesitikėjo, kad bus tokia kolekcija. Kai aš pasakiau, kad kviestinių žmonių bus 800, tai manęs perklausė – 800 ar 80? Nes jiems buvo nesuprantama, ar gali taip būti. Jie nesitikėjo tokio mastelio, tokio makiažo, jie nesitikėjo tokių manekenių“, – sako žymiausias Lietuvos dizaineris, teatro kostiumų dailininkas J. Statkevičius. 

„Norėjosi normalių drabužių arti kūno“ 

Paryžiuje pristatyta J. Statkevičiaus 2025-ųjų metų pavasario-vasaros kolekcija įkvėpta Lietuvos kultūros ir šiaurietiškų akcentų. Joje nerasime dabar mados pasaulį užvaldžiusių oversized rūbų tendencijų. Kodėl? Mados guru sako norėjęs viską daryti savaip.  

„Aš norėjau padaryti viską priešingai, negu daro Paryžius. Visąlaik mes gi stebim Paryžių, Londoną, Milaną. Visos tos madų savaitės ir visos tos didelės oversized formos – tas realiai nėra labai patogu ir yra labai sudėtinga. Kai tu jau superžvaigždė, turi savo lėktuvą, gali dėliotis tuos visus švarkus su masyviais pečiais, didžiausius paltus ir nepatogius batus. Įsidedi į lagaminą du batus ir viskas, tavo lagaminas pilnas. Turi turėti savo lėktuvą, žodžiu. Bet man viskas fiktyvu, viskas okay, atsirado toks laikas ir praėjo“, – sako J. Statkevičius.  

Šį kartą dizaineris skyrė daug dėmesio rūbų funkcionalumui – kad juos būtų ne tik gražu, bet ir patogu vilkėti.  

„Man taip norėjosi normalių drabužių arti kūno. Žiūrėkite, kai tu važiuoji kažkur į svečius, balių, gimtadienį ar jubiliejų, tu imi vieną gerą daiktą – mažutį, paguldei į lagaminą, ištraukei, nesiglamžo, apsivilkai ir visi „aaa puiku“! Tai aš tą ir padariau – vieną suknelę su įvairiausiais „padažais“. Viskas, labai paprasta idėja“, – „Kamantinėjimų“ laidoje pasakoja dizaineris.  

Nuo podiumo – duoklė tvarumui 

Ilgai išliekanti vertė, paprastumas, tvarumas – tokia tendencija atsispinti kolekcijos pristatyme ir net paties dizainerio aprangoje. Prabangią sceną J. Statkevičiaus komanda papuošė mandala iš kolekcijai naudotų audinių atraižų ir ne tik. O ir pats mados kūrėjas žengė ant podiumo vilkėdamas dvi dešimtis metų skaičiuojantį švarką.  

„Aš specialiai apsirengiau švarką, kurį pirkau turbūt prieš kokius 25 metus. Visi – kas čia? Sakau, čia iš Paryžiaus, seniais laikais. Aš seniai jau drabužių nebeperku – tik norėjau grįžti į tą pačią figūrą ir tą pačią formą, kad viskas kabotų ir būtų taip, kaip turi būti“, – sako dizaineris pridurdamas, kad džiaugiasi prieš Paryžiaus mados šou įgautomis lieknomis kūno formomis.   

Linksmybės ir kartėlis  

Į visus svarbius renginius J. Statkevičių lydi ir jo ištikimiausia gerbėja – mama Vanda Statkevičienė. Dizaineris sako, kad Paryžiuje ji nardė kaip sava ir sužibėjo per renginio užbaigimo vakarėlį.  

Baliavojo 300 žmonių taip, kad žemelė apsivertė. Ir mama buvo, ir mama baliavojo, ir mama buvo kompanijos siela ir kiekvieną vakarą gėrėme šampaną. Ir nesvarbu, kiek metų –  atrodė puikiausiai ir buvo laimingiausia. Visi galvojo, kas čia per madam ir kas čia per artistė“, – juokiasi puikius santykius su mama puoselėjantis dizaineris.  

Visa su J. Statkevičiumi Paryžiuje dirbusi komanda sudarė apie 100 žmonių. Kaip sako J. Statkevičius, tai „visi geriausi, patys kiečiausi Lietuvos žmonės“. Dizaineris džiaugiasi nuoširdžiu profesionalų darbu ir širdingai dėkoja tautiečiams, kurie parėmė šią misiją finansiškai. Tiesa, dabartinės valdžios atstovų dėmesio, kaip visada, Lietuvos vardą garsinantis dizaineris pasigedo. 

„Mūsų komanda buvo dvigubai didesnė negu olimpinė, bet niekas mūsų neglostė, niekas neplojo, nesodino ir Prezidentūroje nevaišino. Niekas neatėjo nei palinkėti sėkmės, nei pasakyti ačiū – nieko. Bet ir tai – aš žinau, ką aš galiu. Mane juokas ima iš tos situacijos. Kaip mes vis dėlto savo tų žmonių nemylime…“, – neslepia nusivylimo dizaineris.  

Lietuvių laukia dar įspūdingesnis šou 

Madai neabejingus tautiečius J. Statkevičius žada šiais metais dar nustebinti. Po triumfo Paryžiuje, Lietuvoje dizaineris ketina surengti dar įspūdingesnį šou.  

„O Vilniuje – laikykitės, mielieji. Nes aš dar paruošęs siurprizų. Lietuvoje bus dar įdomiau, dar stipriau. Paryžiuje buvo 48 modeliai, o čia bus išvis apie 80. Viską taip padarysim!“, – žada dizaineris.  

Jis dalinasi planais kažkada dar sudrebinti ir Paryžiaus podiumus. „Mada yra tarptautinė kalba, kurią visi supranta. Lietuvoj vienaip supranta, Paryžiuje kitaip supranta, bet per ją galima išeiti, kad pamatytų Lietuvą“, – kalbėdamasis su tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autoriumi A. Kamantausku sakė J. Statkevičius.