Renginių paslaugų grupės ,,ReKūrai“ pardavimo pajamos 2023 metais augo 20 proc. – iki 1,98 mln. eurų. Didelę dalį pernai uždirbto pelno įmonė investavo į didžiausio Baltijos šalyse idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ organizavimą.
2023 m. renginių paslaugų grupė ,,ReKūrai“ uždirbo 98,5 tūkst. eurų pelno iki mokesčių (EBITDA). Dar beveik 125 tūkst. eurų uždirbto pelno „ReKūrai“ investavo į idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“, kuris įvyks Vilniuje gegužės 22-24 d., organizavimą. Pasak renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovo Aurimo Kamantausko, tikimasi, kad šis festivalis išaugs į pagrindinį renginių industrijos renginį Europoje
„Tai buvo įspūdingi, dar vieni rekordiniai metai, per kuriuos išauginome tiek savo klientų portfelį, tiek pačių renginių projektus, įgyvendinome drąsiausius ir netikėčiausius kūrybinius sprendimus. Tai pavyko pasiekti mūsų nuosekliai įgyvendinamos strategijos ir įmonėje sutelktos profesionalų komandos dėka.
Praėję metai buvo išskirtiniai ir tuo, kad kaip renginių organizatoriai pelnėme net keletą tarptautinių apdovanojimų. Tai padėjo pritraukti naujų klientų ir stipriai prisidėjo ir prie mūsų rezultatų augimo“, – teigia renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.
2023 m. „ReKūrai“ tapo vienintele renginių agentūra iš Lietuvos, pelniusia didžiausių Europos renginių konkurso „Conventa Crossower“ apdovanojimą už geriausią renginį B2E kategorijoje (įmonės renginį darbuotojams). Įmonė taip pat atstovavo Lietuvai pasaulio renginių organizatorių apdovanojimų „Bea World“ finale Romoje.
Tarptautinius apdovanojimus pelnęs renginys:
Pasak A. Kamantausko, pelnyti tarptautiniai apdovanojimai sulaukė itin didelio susidomėjimo rinkoje, o iš klientų jie vis dažniau išgirsta apie lūkestį suorganizuoti tokį renginį, kuris pelnytų tarptautinį apdovanojimą. „Užuot žadėję pelnyti apdovanojimą, motyvuojame save ir apdovanojimo besitikintį užsakovą būti drąsiems atliepiant renginyje pasaulines tendencijas, pirmiesiems įgyvendinti naujus renginio formatus ir režisūrinius sprendimus. Tai yra kūrybiškumo ribas praplečianti varomoji jėga ir būdas renginyje sukurti nuostabos efektą“, – priduria A. Kamantauskas.
2024-iesiems renginių organizatoriai „ReKūrai“ išsikėlė naujus ambicingus tikslus – toliau auginti užimamą rinkos dalį ir padidinti pardavimų pajamas iki 3 mln. eurų.
Pernai metų pabaigoje „ReKūrai“ tapo pirmąja ir vienintele agentūra iš Lietuvos, prisijungusia prie gyvų patirčių industrijos lyderius vienijančios asociacijos „27Names“. Šią organizaciją vienija geriausios renginių agentūros iš visos Europos – tik po vieną atstovę iš kiekvienos šalies.
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje žymūs svečiai rinkosi į tarptautinio idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ pristatymą. Didžiausias renginių industrijai bei visiems įkvėpimo ieškantiems žmonėms skirtas festivalis šiemet vyks gegužės 22-24 d. Vilniaus rotušėje bei senamiesčio erdvėse.
Bokšto skvere surengtas festivalio pristatymas pritraukė gausų būrį svečių, tarp kurių buvo televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian, LNK televizijos įsigijimų vadovas Marijus Gradauskas ir televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Livija Gradauskienė, kultūros ir menų centro „Loftas“ bendraturtė Živilė Diawara, fotomenininkas Ignas Maldžiūnas, „Midcentury“ studijos kuratorė Eva Saikovska, muzikos apžvalgininkas ir „Eurovizijos“ dainų konkurso „balsas“ Ramūnas Zilnys, žurnalistė Laisvė Radzevičienė, skaitmeninės kūrybos studijos FULL OF M.E įkūrėjai broliai Eimutis ir Vytautas Mikailos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir kiti.
Kaip teigė idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ organizatorius Aurimas Kamantauskas, pernai balandį pirmą kartą surengtas festivalis iš karto tapo didžiausiu tokio formato renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o tikrąjį mūsų šalies renginių industrijos mastą net sunku išmatuoti.
„Muzikos apdovanojimai M.A.M.A., sporto čempionatai, šokių festivaliai, visa kino industrija ir artėjanti šimtmečio Dainų šventė – galima būtų vardinti ir vardinti. Esame festivalių šalis, tačiau renginių industrija yra ne tik renginiai, bet ir įvairios kitos paslaugos: scena, garsas, apšvietimas, maistas ir gėrimai, apgyvendinimas ir visas aptarnavimas. Tai yra labai galinga ir kūrybinga industrija, kurianti didelę vertę visuomenei ir valstybei.
Mūsų festivalio misija yra visus suburti ir dalintis idėjomis, patirtimi bei įkvėpimu ne tik su dirbančiais renginių industrijoje, bet su visais smalsiais ir įkvėpimo ieškančiais žmonėmis“, – sako A. Kamantauskas, festivalio „Revolution“ organizatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius.
Radijo, televizijos ir renginių vedėja G. Martirosian pastebi, kad renginių industrija Lietuvoje sparčiai kinta, joje nebelieka ribų, o renginių organizatoriai, užsakovai ir klientai stebina savo kūrybiškumu bei idėjomis.
„Man pačiai, kaip renginių vedėjai, tai kelia nuolatinius iššūkius, bet esu dėkinga, kad dešimtmetį dirbdama šioje srityje aš nežinau, ką reiškia rutina. Tokio jausmo tiesiog nepatiriu, nes kiekvienas renginys yra kaip nauja pradžia“, – teigia G. Martirosian.
Gabrielė pridūrė, kad kalbėti žmonėms ji norėjo nuo vaikystės, tad renginių vedėjos darbas yra jos svajonės išsipildymas: „Nežinau, kam už tai dėkoti – likimui, sau pačiai ar tinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, bet ta maža mergaitė, kuri kadaise svajojo kalbėti žmonėms, nepatikėtų, kad šiandien jos svajonės yra išsipildžiusios“, – sako G. Martirosian.
Jai antrino renginyje taip pat apsilankiusi L. Gradauskienė, sukaupusi didelę patirtį ne tik įvairiuose radijo ir televizijos projektuose, bet ir kaip renginių vedėja. „Aš myliu žmones, man patinka bendrauti, todėl didelė dovana man yra visi renginiai, o jie būna patys įvairiausi – nuo korporatyvinių įmonių renginių iki vienuolės knygos pristatymo ar bažnyčios renginių, kuo pati kartais stebiuosi, nes nepriskirčiau savęs prie labai religingų žmonių“, – šypsosi L. Gradauskienė. Jos teigimu, Lietuva turi stiprų reginių organizavimo sektorių, o jame dirbantys kartelę yra išsikėlę labai aukštai.
„Ką bedarytume, mes Lietuvoje neretai verčiamės per galvą ir atiduodame visas jėgas, kad tik sukurtume ką nors tikrai ypatingo. Nestovime vietoje, ieškome naujovių, ir tai yra didelė mūsų stiprybė. Matyt, taip yra dėl to, kad turime tam tikrą alkį ir norą parodyti sau ir pasauliui, kad mes nesame prastesni“, – svarstė radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja L. Gradauskienė.
Idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ gegužės 22-24 d. vyks Vilniaus rotušėje, jos aikštėje ir kitose senamiesčio erdvėse. Renginio metu vyks konferencija ir diskusijos, kuriose dalyvaus apie 90 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, ekspozicijų erdvė Rotušės aikštėje, bus surengti geriausių renginių rinkos projektų apdovanojimai, renginių vedimo talentų, fotografų, įspūdingiausio torto, stalo dekoro konkursai.
Vienu didžiausių šių metų festivalio akcentų taps „Revolution“ žemėlapis, kurį sudarys įdomios erdvės senamiestyje: jose vyks įvairūs renginiai, produktų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės.
Idėjų ir tendencijų festivalį „Revolution“ šiemet remia Lietuvos kultūros taryba, skyrusi festivaliui daugiau nei 15 tūkst. EUR paramą.
Apie tarptautinę renginių vedėjų karjerą svajojančių lietuvių laukia išskirtinė galimybė ne tik pasisemti žinių iš didžiausių šios srities profesionalų, bet ir iškopti į tarptautinę renginių vedėjų areną – Nyderlandų renginių moderavimo meistriškumo agentūra „Masters in Moderation“ kartu su Vilniaus idėjų ir tendencijų festivaliu „Revolution“ pradėjo registraciją į tarptautinį renginių vedėjų meistriškumo konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti ir lietuviai.
Tarptautiniame renginių vedėjų meistriškumo konkurse kviečiami dalyvauti tiek profesionalūs renginių vedėjai, tiek nauji talentai, dar tik žengiantys pirmuosius žingsnius kaip renginių vedėjai ir moderatoriai. Vienas pagrindinių kriterijų – konkurso dalyvių patirtis šioje srityje neturi būti ilgesnė nei penkeri metai.
Tarptautinė registracija į „Masters ir Moderation“ ir festivalio „Revolution“ renginių vedėjų konkursą jau prasidėjo ir vyks iki 2024 m. sausio 26 dienos.
Kaip teigia renginių paslaugų grupės „Rekūrai” vadovas bei idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution” organizatorius Aurimas Kamantauskas, Lietuvoje nuolat augant tarptautinių renginių skaičiui, didėja ir anglakalbių renginių moderatorių poreikis. Jų ieško tiek tarptautinių renginių organizatoriai, tiek verslo organizacijos, kuriose ne tik oficiali darbo, bet ir vidinių renginių kalba yra anglų. Tuo tarpu rinkoje žinomų profesionalių renginių vedėjų, laisvai galinčių vesti renginius anglų kalba, pasak A. Kamantausko, Lietuvoje yra labai mažai.
„O rizikuoti pirkti nežinomo renginio vedėjo paslaugas išdrįsta retas. Kaip tobulą išeitį iš šio užburto rato kartu su partneriais iš Nyderlandų inicijuojame renginių vedėjų meistriškumo konkursą. Geriausiems kandidatams suteiksime sceną, kurioje juos atrasti galės visi idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution” dalyviai.
Tai unikali galimybė šalies renginių vedėjams ne tik įrodyti savo pranašumą prieš Europos renginių vedėjus, bet ir pradėti tarptautinę karjerą – sudalyvauti tarptautiniuose renginių vedimo mokymuose bei prisistatyti potencialiems užsakovams Lietuvoje ir užsienyje. Nuoširdžiai tikiu, kad tarp atranką įveikusių penkiolikos Europos geriausiųjų išvysime ne vieną lietuvišką vardą ir pavardę”, – sako tarptautinio renginių vedėjų meistriškumo konkurso ir „Revolution” festivalio organizatorius A. Kamantauskas.
Registruojantis konkurse, be kitos informacijos, dalyvių prašoma pristatyti savo turimą patirtį vedant renginius bei pateikti 1-2 min. trukmės vaizdo įrašą, kuriame jie raiškiai perskaito renginio scenarijaus ištrauką anglų kalba bei argumentuotai pristato savo dalyvavimo konkurse motyvus ir kompetenciją. Gebėjimas gerai kalbėti anglų kalba – viena pagrindinių konkurso taisyklių.
Kaip sako Nyderlandų agentūros „Masters in Moderation“ įkūrėjas Jan-Jaapas in der Mauras, atranką įveikusių penkiolikos dalyvių laukia unikali galimybė pagilinti savo, kaip renginių vedėjų, gebėjimus ir žinias dalyvaujant specialioje „Masters in Moderation“ renginių vedėjų mokymų programoje.
Šie mokymai, kurių metu savo ilgametę patirtį bei žinias dalyviams perduos tarptautinio lygio renginių ekspertai, bus nemokami ir vyks hibridiniu būdu – derinant mokymų sesijas gyvai ir nuotoliu. Be to, trims geriausiai mokymuose pasirodžiusiems renginių talentams bus įteiktas kvietimas tapti antrojo didžiausio Baltijos šalyse renginių idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ vedėjais. Šis festivalis vyks Vilniaus rotušėje 2024 m. gegužės 22-24 d. Visi mokymų dalyviai taip pat turi galimybę tapti „Masters in Moderation“ komandos nariais.
„Nuolat ieškome naujų talentų, renginių formatų, idėjų bei siekiame formuoti teigiamą renginių vedėjo profesijos įvaizdį. Todėl daug dėmesio skiriame renginių vedėjų profesionalumo ugdymui, kompetencijos kėlimui ir, be abejo, šios industrijos talentų paieškai, – pažymi „Masters in Moderation“ įkūrėjas Jan-Jaapas in der Mauras. – Neabejoju, kad prie to prisidės ir mūsų partnerystė su festivaliu „Revolution“. Nuoširdžiai tikime, jog ši partnerystė padės atrasti ne vieną naują talentą renginių arenoje ir atneš abipusiai naudingų rezultatų“.
Jis pridūrė, kad agentūros mokymų programą baigę vedėjai į sceną grįžta jau kitokie – gerokai patobulėję visomis prasmėmis. „Mokymų dalyviai išlavina gebėjimą bendrauti su publika, išmoksta profesionaliai užmegzti ryšį su vedamo renginio auditorija“, – sako „Masters in Moderation“ įkūrėjas.
Daugiau nei dvidešimties metų patirtį organizuojant įvairių formatų renginius turintis A. Kamantauskas pabrėžia, kad šis konkursas – tai unikali galimybė įgyti naujų įgūdžių bei būti pastebėtam tarptautinėje renginių arenoje, todėl jis kviečia renginių vedėjus nedvejoti ir registruotis atrankoje.
2023 m. balandį įvykusi pirmoji didžiausia Baltijos šalyse renginių rinkos konferencija „Revolution“ Vilniuje subūrė apie 2000 dalyvių iš įvairių šalių. Tai yra pirmasis tokio masto renginys, skirtas visiems – tiek profesionalams, tiek mėgėjams iš įvairių sričių, kurie patys organizuoja ar dalyvauja renginiuose ir ieško naujų idėjų bei įkvėpimo.
Šių metų konferencijos dalyviai turės išskirtinę galimybę išgirsti tokių prestižinių renginių, kaip FIFA gerbėjų festivalis, Frankofonijos žaidynių atidarymas ar „Netflix“ serialo „The Crown“ premjerų pristatymai, prodiuserių ir kūrėjų patirtį iš pirmų lūpų, užmegzti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, pirmieji sužinoti ir pritaikyti inovacijas, o kartu pristatyti ir savo kūrybinį potencialą, kurį esame sukaupę čia, Lietuvoje.
Kurios lietuviškos žvaigždės – ryškiausios? Kas trukdo lietuviams užkopti į pasaulines pop muzikos viršūnes? Į šiuos ir kitus klausimus apie muziką naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ dalyje atsako muzikos apžvalgininkas, LRT popmuzikos redaktorius, neatsiejamas „Eurovizijos“ veidas ir balsas Ramūnas Zilnys. Nuotaikingame pokalbyje taip pat sužinosite, apie kokį atlikėją R. Zilnys apskritai nenori kalbėti ir kokios muzikos pats klauso namuose.
Pasaulinės šlovės Lietuvos pop atlikėjams nežada
Turbūt daugumai knieti sužinoti, kada pagaliau turėsime lietuvišką Beyoncę ar panašaus lygio atlikėją. Gal kuri nors mūsų žvaigždė jau dabar pakeliui į pasaulinį šlovės Olimpą? Muzikos apžvalgininkas R. Zilnys šiuo klausimu nėra optimistiškas.
„Tikimybių teorija sako, kad jei pasaulis nesibaigs, kažkada turėsime savo gigantišką pasaulinio lygio žvaigždę. Bet būkim atviri, nei latviai, nei estai, nei lenkai kol kas tokios neturi. Mes labai neblogai galime konkuruoti nišinėse muzikos erdvėse. Tačiau ar mums lengva turėti Lietuvoje pop dainininkę, kuri rungtųsi su Ariana Grande? Labai sudėtinga. Visų pirma tai yra ne tik talentas dainuoti, bet ir labai didelis dainų rašymo talentas. Su juo, mano nuomone, Lietuvoje turime problemą. Be to veikia labai didelė reklaminė mašina, kuri yra ne Vilniuje, o Los Andžele, Londone, Niujorke ir kituose megapoliuose“, – kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė R. Zilnys.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:
R. Zilnys sako kiekvieną savaitę susiduriantis su artistais, kurie kalba apie planus užsienio rinkoje. Tokių šnekų muzikos apžvalgininkas sako girdėjęs ir iš Eurovizijos atrankoje pernai efektingai pasirodžiusios Rūtos Mur. Tačiau, anot R. Zilnio, kol kas niekam iš lietuvių tai neišsipildė.
„Ambiciją būti pirmuoju, kuris bus didelė tarptautinė žvaigždė, prieš 20 metų turėjo dainininkas Amberlife. Ambiciją turėjo Jazzu, kuri buvo pasirašiusi kontraktą su Švedijos kompanija. Visos tos ambicijos yra gerai, nesakau, kad jos nesveikintinos. Tik sakau, kad tas kelias – super sudėtingas. Kontraktas su didele įrašų leidykla, stiprus koncertas užsienyje, stiprus viešųjų ryšių agentas Londone, Paryžiuje ar kitur – visa tai atrodo labai paprasta „ant popieriaus“, bet ne faktas, kad iš to kažkas gausis“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėjo R. Zilnys.
Grupės „The Roop“ lyderio kažkada išsakytas ambicijas gauti „Grammy“ apdovanojimą, muzikos apžvalgininkas lygina su ketinimu du kartus per dieną įkopti į Everestą arba išskristi į kosmosą – kelias kol kas labai tolimas. „Net jei „The Roop“ sukurta daina būtų šimtąkart geresnė ir pagaulesnė nei pasaulinės žvaigždės daina, bet kas ją pateiktų, išneštų ir išsuktų?“, – retoriškai klausia R. Zilnys.
Šie muzikantai ir prodiuseriai turės darbo ir po 30 metų
O kas ryškiausiai šviečia Lietuvos muzikos padangėje? Ką tebegarbinsime ir po 20-30 metų?
„Andrius Mamontovas, kai jam bus 85-eri, jei tik norės, klube „Tamsta“ galės daryti savo koncertą. O gal net arenose atsisėdęs ant kėdutės galės dainuoti savo dainas. Marijono Mikutavičiaus po 30 metų bus, kas klausosi. Jazzu, manau, lygiai taip pat. Dabar Edmundas Kučinskas važiuoja per Lietuvos arenas. Saulius Prūsaitis kažkada lygiai taip pat važiuos. Jis labai gerai estrados žanro rėmuose nardo. BA. labai potencialiai po 30 metų bus tai, kas dabar yra „BIX“. Kiekvienas iš tų atlikėjų bus nostalgijos atlikėjai, kurie gali surinkti areną. O „Solo ansamblis“ gal bus kaip „Kraftwerk““, – prognozuoja muzikos apžvalgininkas.
O kaip arenas renkantis Egidijus Dragūnas? „Apie Egidijų Dragūną šiandien nešnekam – aš nenoriu apie jį šnekėti“, – paslaptingai nukerta R. Zilnys.
Pasak jo, darbo iki gyvenimo galo turės ir tokie muzikos prodiuseriai kaip Deivydas Zvonkus, Vytautas Bikus ar Stano. O štai dėl savo profesijos R. Zilnys nėra toks optimistiškas. Jis sako, kad muzikos apžvalgininkai – nykstanti „rūšis“.
„Jų beveik ir nebėra. Stebint pasaulines tendencijas, muzikos žurnalus, interneto svetaines, kurios diktuodavo tam tikrą madą ir skonį, matosi, kad visa tai traukiasi, daug kas užsidaro. Tai darosi užsiėmimas, kuris vis labiau neperspektyvus“, – sako R. Zilnys.
Pasak jo, žmonės dabar patys susidaro savo nuomonę ir kritikai bei apžvalgininkai tampa vis mažiau reikalingi. Labai pasikeitė ir reikalavimai muzikantams. Jei anksčiau buvo svarbiausia muzika, dabar ne mažiau svarbus įvaizdis.
„Anksčiau buvo svarbiausia padaryti labai gerą kūrinį ir labai gerai jį įrašyti, o dabar ne mažiau svarbu turėti geras nuotraukas, padarytas su geru fotografu, kurias pateiksi Instagrame“, – įsitikinęs R. Zilnys.
Eurovizijos nugalėtojų „Måneskin“ koncertą iškeitė į žmonos pasirodymą
O kaip atrodo paties R. Zilnio muzikiniai pasirinkimai? Muzikos apžvalgininkui labai patinka džiazas, melodinga elektronika. „Galiu valandų valandas klausytis norvegų „Röyksopp“ pirmo albumo ar kažko panašaus. Man taip pat patinka nekvailai parašyti pop dainų tekstai. Lady Gaga patinka. Su kuo nejaučiu ryšio, tai su didele dalimi dabartinės hip-hopo muzikos, kai septynias minutes žmogus ta pačia intonacija vograuja apie tai, kaip jam viskas liūdna ir pasaulis neteisingas“, – atvirauja R. Zilnys.
Vis dėlto, muzikos apžvalgininkui nėra svarbesnės muzikos už tą, kurią groja jo žmona. Dėl jos koncerto R. Zilnys sako praleidęs net populiariųjų „Måneskin“ pasirodymą Rygoje.
„Man svarbiausias koncertas visada yra, kai dainuoja mano žmona. Ji dainuoja džiazą ir kartais pasirodo festivaliuose ar džiazo klube Vilniuje. Man tai visada yra pats geriausias koncertas. Dėl to, kad ji dainavo Vilniuje, praeitais metais aš nevažiavau į „Måneskin“ koncertą Rygoje, į kurį turėjau bilietą ir pakvietimą į vakarėlį. Bet pagalvojau, ei, aš jau su jais „Eurovizijoje“ pasitryniau. O jei žmona dainuoja, reikia nueit ir paklausyt“, – šypsosi R. Zilnys.
