„ReKūrai“ iškovojo kelialapį į prestižinių apdovanojimų finalą Romoje

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 11 16

Dėl pasaulinių geriausių renginių apdovanojimų „Bea World“ nugalėtojų titulo varžysis ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – įveikusi daugybę konkurentų iš viso pasaulio, renginių agentūra „ReKūrai“ iškovojo kelialapį į šio prestižinio renginių industrijos konkurso finalą, kuris vyks Romoje lapkričio 23-25 d.

Tarptautinio renginių ir komunikacijos festivalio „Bea World“ komisija į konkurso finalą atrinko 164 įspūdingiausių renginių projektus, kuriuos konkursui pateikė jų organizatoriai ir kūrėjai iš viso pasaulio: nuo Senojo Žemyno ir Jungtinių Amerikos Valstijų iki Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos ar Brazilijos.

Šiemet konkursui paraiškas pateikė net 333 dalyviai – daugiausia per visą renginio istoriją. Įvertinusi konkursui pateiktas paraiškas, tarptautinė komisija iš jų atrinko geriausius  renginių projektus, kuriems įteikti kelialapiai į „Bea World“ apdovanojimų finalą.

Tarp konkurso finalininkų skelbiant aukštą atrankos barjerą įveikusius renginių organizatorius nuskambėjo ir Lietuvos vardas: į „Bea World“ apdovanojimų finalą pateko ir vienintelė agentūra iš Lietuvos – renginių paslaugų grupė „ReKūrai“. Lietuvių renginys konkurso finale Romoje bus pristatytas šalia tokių pasaulinio garso prekės ženklų, kaip „Google“, „Youtube“, „Disney“, „McDonald‘s“, „Lufthansa“, „Porsche“, „Audi“, „Volkswagen“, „Armani“ ir kt., renginių.

Bilietą į konkurso finalą tarp pasaulio renginių industrijos geriausiųjų agentūrai „ReKūrai“ pelnė informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gimtadienio proga darbuotojams surengtas renginys „Noradienis“ (angl. „Wishday“). Lietuvių renginys finale varžysis „Celebration/festivity“ kategorijoje, kurioje dėl geriausio renginių organizatoriaus vardo susirungs net 18 festivalio dalyvių. Tarp jų – ir praėjusių metų nugalėtojai italų „Ninetynine Srl“., suorganizavę renginį „Ferrari“ kompanijai.

„Mūsų komandos organizuotas unikaliai konceptualus renginys „Noradienis“ jau pelnė mums du tarptautinius apdovanojimus, bet puikiai suprantu, kad dėl kiekvienos pergalės reikia kovoti iš naujo: keliaujame į naują sceną, kur laukia nauji ir dar ambicingesni varžovai, nauja tarptautinė žiuri ir vėl jaučiame tą patį naujoko jaudulį.

Dabar aš ypač gerai suprantu sportininkus. Laimėti Europos čempionato auksą yra įspūdinga pergalė. Bet pasaulio čempionatas yra absoliučiai naujas startas“, – sako Aurimas Kamantauskas, profesionalus režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas.

„Noradienis“ nuskynė laurus Slovėnijos sostinėje surengtuose geriausių Europos renginių apdovanojimuose „Conventa Best Event Award 2023“, kur „ReKūrams“ įteiktas apdovanojimas už geriausią renginį B2E („Įmonės renginys darbuotojams“) kategorijoje. Be to, kiek anksčiau Taline „ReKūrai“ už šį renginį laimėjo Šiaurės ir Baltijos šalių forumo „Amber Prize“ specialųjį konkurso komisijos apdovanojimą.

„Bea World Festival“ – tai tarptautinis renginių ir komunikacijos festivalis, laikomas svarbiausia tarptautinės renginių bendruomenės susitikimų ir kontaktų užmezgimo vieta. Trijų dienų festivalį vainikuos apdovanojimai, kurių metu bus pagerbti geriausi pasaulio renginių organizatoriai. Nugalėtojai bus paskelbti 27 skirtingose renginių kategorijose. 2022 metais festivalyje iš viso dalyvavo 320 dalyvių iš 32 šalių.

Kamantinėjimai #22 Pokalbis su Monika Čereškaite

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2023 11 16

Legendinio maitinimo verslo „Taurakalnis“ vairas jau daugiau kaip 30 metų tvirtai laikomas Monikos Čereškaitės rankose. Naujų gyvenimo skonių ieškanti moteris drauge su komanda kasdien kuria įspūdingus receptus, kurie šįmet sužavėjo net ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Apie tarptautinį pripažinimą, pasiektą Lietuvos rekordą ir kuriozines virtuvės istorijas M. Čereškaitė pirmąkart atvirai pasakoja naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje.

Mini cepelinais Vilniuje mėgavosi net prezidentai

Šiemet Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas paženklino ne tik Lietuvos, bet ir legendinės sostinės maitinimo įmonės istoriją. Būtent M. Čereškaitės valdomo „Taurakalnio“ komanda buvo atsakinga už Lietuvoje apsistojusios NATO delegacijos užkandžių ir pagrindinių patiekalų gaminimą. Moteris atvirauja, kad šiuo renginiu ji ypač didžiuojasi.

„NATO generalinis sekretorius pats asmeniškai mums padėkojo ir pasakė, kad per 4 metus tokio susitikimo, kuriame būtų toks įvairus, kokybiškas maistas ir toks geras aptarnavimas, nėra buvę“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasi su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku šypsosi verslininkė.

NATO viršūnių susitikimo metu M. Čereškaitė ir jos komanda aptarnavo apie 5 tūkst. užsienio svečių. Ruošdama valgiaraštį moteris vengė į jį įtraukti žalių mėsos, žuvies produktų, atsisakė tartarų, jūros gėrybių ar mažai keptų krevečių patiekalų, tačiau ant vaišių stalo buvo galima rasti kitus lietuviams puikiai pažįstamus patiekalus – mažyčius cepelinus, virtinukus su grybais ir keptą duoną.

„Kodėl neparodyti cepelinų, jeigu tai yra mūsų nacionalinis patiekalas? <…> Cepelinukus patiekėme ne su kiauliena, o su veršiena, bet vis tiek su spirgučių padažu. Patikėkite, jie dingo pirmieji, nes visiems žmonėms buvo įdomu – netgi prezidentams per pietus davėme cepelinukų“, – pasakoja M. Čereškaitė.

Įsiamžinti su visą NATO delegaciją pamaitinusia moterimi panoro net ir JAV prezidentas Joe Baidenas. Priėjęs prie M. Čereškaitės, jis paėmė jos mobilųjį telefoną ir pasiūlė drauge nusifotografuoti.

„Pirmąkart po šitiek metų aš krykštavau kaip vaikas – nesuprantu, kodėl. Lyg ir eilinis žmogus, bet kartu ir galingiausios valstybės vadovas: jaučiasi jo galia, amerikietiškas laisvumas – žavus vyras“, – susitikimą su JAV prezidentu prisimena verslininkė.

Ragavo ir viščiuko embriono

Kaip ir NATO viršūnių suvažiavimas, taip ir prieš dešimtmetį Lietuvoje įvykęs Europos Sąjungos pirmininkavimo renginys M. Čereškaitės atmintyje paliko gilų įspaudą. Šio renginio metu atvykusius svečius moteris planavo palepinti šviežių fazanų mėsa, tačiau pastaroji buvo kiek per „šviežia“.

„Mums atvežė gyvus fazanus. Aš įeinu į virtuvę, o pas mane visoje virtuvėje fazanai skraido ir visi laksto paskui tuos fazanus, mėgina už kojų sugauti. <…> Žmonės nesuprato – sakiau, kad man labai reikia šviežių fazanų, tai ir atvežė šviežius“, – juokiasi pašnekovė.

Dar vienas įsimintinas įvykis moters karjeroje buvo įrašytas ir į Lietuvos rekordų knygą – per 24 valandas ji su savo komanda pagamino 96 000 vieno kąsnio sumuštinių.

Valgiu mėgaujasi ir pati M. Čereškaitė. Savo asmeninį smalsumą maistui ji tenkina skanaudama tai, kas lietuvio gomuriui gali pasirodyti šiek tiek neįprasta – tai tarakonai, svirpliai, gyvatės kraujas ir kiti užsienio delikatesai, pavyzdžiui, viščiuko embrionas.

„Visiems veganams galbūt labai negražiai nuskambės, bet aš netgi valgiau viščiuko embrioną kiaušinyje: jis labai populiarus Kinijoje, o skonis primena vištieną su kiaušiniu“, – „Kamantinėjimams“ prisipažįsta M. Čereškaitė.

Vis dėlto verslininkei nesvetima ir veganiška mityba: „Aš penkerius metus nevalgiau mėsos, dabar pas mane yra mėsos valgymo periodas.“

Tikroji mokytoja – mama

Abu M. Čereškaitės tėvai sukosi maitinimo versle, todėl ir jų dukra visą vaikystę praleido restoranų apsuptyje. Baigusi mokyklą, verslininkė pasekė mamos pėdomis ir įgijo konditerės išsilavinimą, tačiau daugiausia pamokų, jos teigimu, suteikė ne studijos, o būtent mylima mama.

„Mama mane išmokė visada žiūrėti procentaliai: kiek yra vyrų, o kiek – moterų, koks jų išsilavinimas, kokia jų specialybė. Gamindamas dideliam kiekiui žmonių, tu visąlaik turi labai gerai apgalvoti, kas tiks bendrai masei – negali patiekti per daug netikėto produkto, nes vienam gal jis labai patiks, o kitam kaip tik labai nepatiks, todėl visąlaik turi ieškoti to aukso viduriuko“, – mamos patarimais dalijasi verslininkė.

Ilgametė darbo patirtis ir šeimoje įgytos pamokos išmokė M. Čereškaitę nešvaistyti maisto produktų: kiekvienas kąsnis renginio metu būna idealiai apskaičiuotas. „Maisto nebūna per mažai, bet jo niekada ir nelieka“, – tikina moteris.

Naujoje A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje M. Čereškaitė taip pat pasidalina ir savo ateities planais – kada nors ji norėtų perleisti savo mamos receptų knygą.

„Mano mama yra išleidusi mokomąją medžiagą, konditerijos knygą, kurioje yra visi baziniai tešlos, kremų receptai – labai stipri mokomoji medžiaga. Labai įdomu, kad visai neseniai feisbuke, konditerių grupėje, pamačiau nufotografuotą tą knygą su prašymu ją surasti, nes tai yra vienintelė teisingų receptūrų knyga. <…> Turiu idėją ją perleisti“, – pasakoja M. Čereškaitė.

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje grįžo į priešpandeminį lygį

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Naujienos, Rekūrai, Renginiai
Publikuota
2023 11 16

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje šiemet grįžo į priešpandeminį lygį – šios profesijos atstovai teigia šiemet sulaukiantys itin daug užsakymų šventėms ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Šventiniu laikotarpiu Kalėdų Senelio personažas virsta išties geidžiama profesija – daugiau kaip šimtas lietuvių kasmet užsivelka raudoną kostiumą ir už apsilankymą darželio, mokyklos, privačių klientų ar įmonių šventėje prašo sumokėti nuo 40 iki 500 eurų.

Už ką moka užsakovai, kokia Kalėdų Senelių paklausa šiais metais ir kodėl Kalėdų Senelio apsilankymo laukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, – pasakoja Kalėdų Seneliu dirbantis aktorius Petras Lisauskas ir renginių organizatorius Aurimas Kamantauskas.

4 500 kilometrų per vieną mėnesį

„Jeigu galvosi, kad tai yra puiki proga užsidirbti pinigų, tau nebus malonu dirbti. Aš niekada nežiūrėjau į šią veiklą kaip į chaltūrą ar pinigų generavimą – aš noriu dalintis gerumu, dovanoti patirtis ir prisiminimus“, – sako aktorius Petras Lisauskas.

Senelis Kalėda – tai vienas pagrindinių aktoriaus P. Lisausko vaidmenų, kuriam jis visapusiškai atsiduoda jau 13 savo gyvenimo metų. Rudens sezono pabaigoje jis išsipurena kruopščiai prižiūrėtą, natūraliai vešlią žilą barzdą, užsideda ryškiai raudoną kostiumą, ovalios formos akinius ir pradeda savo kasmetinę kelionę po Lietuvą: aplanko darželius, mokyklas ir netgi kalėdinius įmonių vakarėlius.

Dirbdamas visoje Lietuvoje, šiuolaikinėmis rogėmis, t.y. automobiliu, jis prasuka tūkstančius kilometrų – praeitais metais per vieną mėnesį įveikė apie 4 500 km.

„Bus tokių dienų, kai ryte vyksiu į Vilniaus darželį, po pietų keliausiu į Kauno darželį, o vakare grįšiu atgal į Vilnių, kokios nors įmonės šventę. Kuomet įmonių atstovams pasakoju, ką drauge veiksime, visuomet sakau, kad „darysime nykštukų mankštą ir žaisime patį kvailiausią žaidimą pasaulyje“. Žinau, kaip tai skamba – šiek tiek juokingai, naiviai.

 

Svarbu, kad suaugę žmonės patys norėtų bendrauti ir nesilaikytų požiūrio „aš sumokėjau pinigus, todėl dabar privalai mane linksminti“ – tokiu atveju gali atvažiuoti visa senių grupė, kuri tikrai sukurs wow efektą, bet tą padarys nebe už 400 eurų, o daugiau“, –  pasakoja aktorius P. Lisauskas.

Kalėdiniame įmonės vakarėlyje integruoti Kalėdų Senelio pasirodymą gali būti išties sudėtinga: suaugę žmonės jį pasitinka ne taip džiaugsmingai, kaip vaikai. Būtent dėl to, aktoriaus teigimu, didelę dalį vakaro sėkmės lemia režisūriniai sprendimai – pasirodymo laikas, sukurta emocija ir atmosfera. Pavyzdžiui, P. Lisauskas pastebėjo, kad Kalėdų Seneliui geriau žengti į sceną tada, kai įmonės kolektyvas jau būna užkandęs.

„Režisūrinis aspektas yra beprotiškai svarbus, todėl daug kas priklauso nuo organizatoriaus profesionalumo. Jeigu renginiuose yra puikūs režisieriai, tuomet viskas įvyksta puikiai. Atvažiuoji, palauki ir išeini į sceną, kai pradeda šaudyti emociniai fejerverkai“, – sako P. Lisauskas.

Aktoriaus įžvalgoms pritaria ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas. Renginio režisieriaus kūrybiškumas ir gebėjimas efektingai išnaudoti stebuklingą Kalėdų Senelio personažą, A. Kamantausko teigimu, iš tikrųjų lemia žiūrovų nuotaikas bei požiūrį į kalėdinio renginio eigą, tačiau svarbu įvertinti ir kitas renginio detales: aktoriaus profesionalumą, jo aprangos kokybę bei rekvizitus.

„Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu ir žadina mūsų susidomėjimą, todėl Kalėdų senio įvedimas turi įvykti tada, kuomet mažiausiai to tikimąsi. Jis turi būti toks įtikinamai nuostabus, kad net suaugęs išsklaidytų abejones, jog Kalėdų senis neegzistuoja – jei Kalėdų senis įžengs sukurdamas būtent tokį efektą, abejingų neliks“, – įsitikinęs renginių organizatorius.

Lapkričio pabaiga – tai kalėdinio maratono pradžia

Nors iki Kalėdų liko daugiau nei pusšimtis dienų, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kalėdinių atributų gausos – dirbtinės eglutės, girliandos ir žaisliukai akimirksniu pakeitė Helovyno prekes ir tapo šventinio žiemos sezono pranašu. Pasiruošimas šventėms kasmet prasideda vis anksčiau ir tai, P. Lisausko akimis, vargina visuomenę.

„Aš ypač retai sutinku žmonių, kurie būtų patenkinti, kad kalėdinis sezonas prasideda lapkričio mėnesį. Gražu, bet atsibosta. Labai tikėjausi, kad miestai pradės švęsti gruodžio 1 dieną, penktadienį, bet eglutę vis tik įžiebsime lapkričio 25-ąją. Kaip ir kiekvienais metais, intensyviausią atkarpą bėgsime likus dvejoms savaitėms iki Kalėdų – šios datos yra pačios skaniausios, todėl ir labiausiai medžiojamos“, – įsitikinęs aktorius.

Įtemptas šventinis laikotarpis P. Lisauskui prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki gruodžio 24 dienos: Senelio Kalėdos grafike jau dabar likę vos 5 proc. laisvų datų. Vis dėlto dirbti Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą aktorius griežtai atsisako net ir tais atvejais, kai užsakovai pateikia viliojantį pasiūlymą bei siūlo dosniai susimokėti.

„Visą gruodžio mėnesį aš bėgu maratoną. Žinoma, tai suteikia nuostabių emocijų, bet ir kainuoja labai daug energijos, todėl atėjus šventėms noriu būti su savo šeima – 4 vaikais ir mylima žmona. Neparsiduodu Kalėdoms ir Kūčioms, nes man tai yra šeimos šventė“, – akcentuoja P. Lisauskas.

Aktorius sako, kad šis sezonas Kalėdų Seneliams bus itin darbingas – užsakymų kiekis šiemet galutinai sugrįžo į priešpandeminį lygį.

Milžiniškas Kalėdų Senelių užimtumas įrodo, kokia didelė yra šio personažo paklausa Lietuvoje: jų reikia ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Renginių organizatorius A. Kamantauskas pasakoja, kad profesionaliai Kalėdų Senelio personažą įkūnijantys aktoriai gali tapti tuo renginio akcentu, kuris sukurs „wow“ efektą.

„Šiais metais savo įgyvendinamų unikalių idėjų tarpe turime vieną, ypač ryškiai akcentuotą tik į Kalėdas. Čia bus ir Kalėdų Senelis, ir etnologo Liberto Klimkos autentiškos Kalėdų tradicijų detalės: tik per Kalėdas žaisti žaidimai ir tik Kalėdoms skirti valgiai.

Kalėdų Senelis mums asocijuojasi su dovanomis ir svajonėmis. Vienos jų realizavosi, kitos taip ir liko svajonėmis – ši tema taps interaktyviu renginio leitmotyvu ir stebuklais, kuriems nutikti tinkamiausias metas taps įmonės Kalėdų vakaras“, – pasakoja renginių organizatorius.

Mėgėjų daug, tačiau profesionalų – vienetai

Pasak  A. Kamantausko, profesionaliai dirbančių Kalėdų Senelių Lietuvoje nėra daug – juos suskaičiuoti įmanoma ant vienos rankos pirštų.

„Aš žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų wow efektą. Vienas jų –  šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas. Šio kūrėjo įtraukimas į mūsų organizuotą „Baltic Amadeus“ gimtadienio renginį šiemet pelnė mūsų agentūrai auksą didžiausių Europos renginių apdovanojimuose“, – teigia A. Kamantauskas.

Prieš tapdamas Seneliu Kalėda, aktorius P. Lisauskas net aštuonerius metus Trakų pilyje vaidino Viduramžių juokdarį. Abu personažai – tiek Kalėdų Senelis, tiek juokdarys – dalinasi bendromis savybėmis: gebėjimu kalbėti, judėti bei, svarbiausia, daug ir natūraliai juoktis.

„Nesakau, kad esu geriausias – priskirčiau save prie TOP 5. Yra nuostabių senelių, kuriais aš žaviuosi ir iš kurių galiu pasimokyti, pavyzdžiui, mane stipriai žavi jau daugiau nei 30 metų Kalėdų Seneliu dirbantis vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda, bet jeigu organizuočiau profesionalių Kalėdų Senelių susitikimą, tikriausiai nepakviesčiau daugiau nei dešimties žmonių“, – sako aktorius.

Anot P. Lisausko, bene svarbiausias Kalėdų Senelio atributas yra ilga ir vešli barzda – savąją jis augina ištisus metus, tik retkarčiais ją patrumpindamas.

„Netikra barzda darbo metu pradeda spausti, veidas stipriai prakaituoja, jį išberia – visa tai trukdo darbo procesui bei didina atstumą tarp Kalėdų Senelio ir vaiko. Tuo tarpu natūrali barzda duoda visiškai natūralų judėjimą – vaikas gali ją visaip tampyti, žaisti, sukti. Sukuriamas kur kas šiltesnis ryšys“, – darbo subtilybėmis dalinasi P. Lisauskas.

Kalėdų Senelis – neatsiejamas žiemos švenčių atributas, jau tapęs mūsų tradicija. „Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni. Kalėdų Senelio misija yra skatinti mus būti geresniais, padėti mus supantiems ir atsidėkoti už meilę meile arba pradžiuginti mylimus žmones apdovanojant juos“, – įsitikinęs A. Kamantauskas.