Kamantinėjimai #18 Pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2023 06 13

Rusijai laikantis kruvinos politikos krypties, vis pasigirsta raginimų lietuviams parodyti savo poziciją atsisakant rusiškos kultūros. Gal rusiškai keiktis visa Lietuva ir nenustos, bet iš mokyklų galėtų dingti rusiškos literatūros ir muzikos kūriniai, iš teatrų salių – rusiškos pjesės, operos ir baletai. Ši mintis nei kiek nestebina profesoriaus Vytauto Landsbergio. Dalyvaudamas Aurimo Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas sako, kad tai gali būti tiesiog neišvengiama.

„Galbūt tai yra neišvengiama, nes oficialioji Rusijos valdžia viską padarė, kad Rusija būtų tokia atstumianti. Patys rusų žmonės nesugebėjo atskirti: štai, tie yra atstumiantys, o mes su jais nesutinkame. Rusijoje nėra sąjūdžio, kuris pasakytų „mes nesutinkame“. Yra judėjimas, kuris nepritaria, bet jis nėra masinis“, – kalbėdamasis su režisieriumi ir renginių organizavimo agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė prof. V. Landsbergis.

Paprašytas palyginti pilietiškumą Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje, V. Landsbergis atsakė, jog Rusijoje apskritai nėra pilietinės visuomenės.

„Skirtumai yra labai dideli. Rusijoje nėra pilietinės visuomenės arba jeigu ji yra (būna gana didelių mitingų, protestų ar pajudėjimų), tironiška valdžia juos sugniuždo. Laisvės dvasia nebūna tokia stipri, kad nepasiduotų.

Jeigu tironija išgąsdina, parodo žiaurumą, smurtą, tai ir viešpatauja. Rusijoje yra būtent taip. Baltarusijoje panašus modelis. Vietinis tironas Minske kažin ar kuo geresnis, tik kad nėra toks savarankiškas – jam įgaliojimus duoda iš Maskvos. O jei jis ne taip elgiasi, kaip Maskvos viršininkui norėtųsi, tai tas viršininkas kenčia. Jeigu nusibos, jis gali ir pavaišint kuo nors. Tuomet Minsko tironas pradeda sirgti. Dabar visi spėlioja, kuo jis serga ir kiek jam liko gyventi… Jei kalbame apie Ukrainos pilietinę visuomenę, visų pirma ukrainiečiai dabar nenori, kad į šalį būtų sugrąžinta tironija. Jie dėl to aukoja daug gyvybių ir tiki, kad tai yra svarbu ir reikšminga. Jie laidoja savo draugus ir vis tiek džiaugiasi, kad gavo naujų ginklų. Tai – didžiulis skirtumas tarp Ukrainos ir Lietuvos pilietinių visuomenių“, – laidoje sakė profesorius.

Nuotraukų autorius – Gabrielius Jauniškis

Prof. V. Landsbergis akcentavo, jog Lietuvos pilietinei visuomenei svarbiausia užduotis dabar – neįsileisti savitarpio priešiškumo.

„Jeigu Lietuvą ištiktų karas, pasipriešinimo valios būtų nemažai. Būtų vėl teroras, galbūt nužudyti Lietuvos gynėjai būtų vėl mėtomi aikštėse paniekinimui, kaip tai buvo praktikuojama. Bet tam, kad to nebūtų, reikia stabdyti blogio plitimą, įtaką. O pirmoji grėsmė yra tarpusavio priešiškumas. Kai visuomenė susipriešinusi, priešas žino, jog dabar galima kurstyti, piktinti, šmeižti“, – kalbėdamas „Kamantinėjimuose“ sakė V. Landsbergis.

Profesorius teigė norintis, kad mūsų tikslas būtų „darni dvasinės gerovės ir bendradarbiavimo visuomenė, o ne varžybos dėl valdžios, turto ir garbės, nes visa tai yra niekai, labai laikina“.

Anot profesoriaus, kartais mūsų valdžia pamiršta, jog ėjimas į valdžią – tai ėjimas tarnauti, o ne valdyti.

„Jeigu kas nors galvoja, kad prasimuš į valdžią, gaus gerą vietą, gerą algą, bus viršininkas, kiti bijos – tai čia sena komunistinė sistema. Tais laikais ir į partijas žmonės stojo, kad padarytų karjerą. Tokios sąlygos buvo sudarytos – ydingos, žalingos, vedančios į išsigimimą, tolyn nuo demokratijos. Iškelti ant altoriaus ambicijas ir naudotis valdžia – smukdantis dalykas. Aš dar turiu Sąjūdžio idealizmo ir manau, kad ėjimas į valdžią turi būti ėjimas tarnauti, o ne valdyti. Galima būti valdžioje ir nesinaudoti. Ar Adamkus pasistatė rūmus? Ar Grybauskaitė pasistatė rūmus? Per visą pasaulį skamba, kokius rūmus pasistatė Putinas ir Janukovyčius. Štai ir skirtumas tironijos ir demokratijos“, – samprotauja prof. V. Landsbergis.

Jis kritikuoja dabartinės visuomenės vangumą ir abejingumą šalies politiniam gyvenimui.

„Jeigu tik pusė arba net mažiau kaip pusė žmonių eina į rinkimus, tai ne už tai mes kovojome. Jei tada būtume žmonėms pasakę neikit, nebalsuokit už Aukščiausią Tarybą, nėra ką rinkti, čia neįdomu, vis tiek bus tas pats, geriau negaiškit laiko – tai būtų toks agitatorius sutinkamas kaip priešas. Tada žmonės suprato, kad reikia eiti, būti kartu, dalyvauti, susikibti už rankų, stovėti Baltijos kelyje. O dabar ateis agitatorius ir sakys – ko jūs čia laikotės už rankų, kam čia stovėt? Gaištat laiką, eikit pameškeriot geriau ar alaus išgert. Tais laikais tokiam agitatoriui būtų pasakyta – eik tu žinai, kur? Mes žinom, ko čia atėjom. Štai ko mums dabar trūksta“, – laidoje kalbėjo profesorius.

Daugiau Gabrieliaus Jauniškio įamžintų akimirkų galite peržiūrėti čia:

Naujausios tendencijos ir kas nulemia renginio kainą

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Renginiai, Revolution
Publikuota
2023 06 05

Jei pernai renginiuose dar vengta kontaktinio bendravimo, tai šiemet visų pajėgumu grįžo poreikis aktyvioms pramogoms ir visų dalyvių įtraukimui. Šią vasarą bus ypač populiarios šventės gamybinių įmonių teritorijose bei motyvacinių lektorių įtraukimas į renginių programas – tai tik keletas naujų tendencijų naujo sezono renginiuose. Tiesa, dėl infliacijos renginiai kainuos brangiau – prognozuojama, kad šiemet galutinė renginio kaina bus 10–20 proc. didesnė nei pernai.

Renginių kaina: vienam dalyviui siūlo numatyti 200-250 Eur

Infliacija ir karo sukelti padariniai buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę kainų augimą bene visuose sektoriuose. Ne išimtis – ir renginių rinka. Kaip sako renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas, šiemet renginiai kainuos vidutiniškai 10–20 proc. daugiau. Labiausiai pabrango maistas ir visos paslaugos, susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, be kurių neįsivaizduojamas nė vienas renginys. 

Pasak A. Kamantausko, maistas, gėrimai ir dalyvių skaičius bus pagrindiniai kintantys veiksniai, lemiantys galutinį renginio biudžetą. Ne mažiau svarbi dedamoji – ir renginio trukmė, kuri lemia, kiek reikės vaišių. 

„Jei vaišinsitės kavinėje ar restorane – be vargo numatysite, ką ir kiek valgysite, įvertinsite užkandžių ir gėrimų poreikį bei kiek visa tai kainuos. Likusi pinigų dalis teks vietai, infrastruktūrai, techninei įrangai, dizainui, dekorui, vedėjui, atlikėjams ir pramogoms. Vidutiniškai vienam renginio dalyviui šiemet reikėtų numatyti 200–250 eurų sumą“, – teigia renginius organizuojančios įmonės „ReKūrai“ vadovas A. Kamantauskas.

Išaugo poreikis aktyvioms pramogoms ir dalyvių įtraukimui

Jei pernai buvo norima visko iš pirmos lentynos ar, kitaip tariant, visko kas geriausia, tai šiemet ieškoma kuklesnių sprendimų. A. Kamantauskas pastebi, kad dėl tam tikro nerimo rinkoje, kokia ekonominė situacija mūsų laukia rudenį, šiemet renginiai yra kiek kuklesni nei pernykštę vasarą, tačiau vis tiek išlaikoma kokybė, siekiama gero turinio ir negailima priemonių gerai renginio emocijai sukurti.

Pernai renginiuose žmonės dar privengė didesnio fizinio kontakto ir aktyvumo, renginiai buvo kur kas ramesni nei iki pandemijos. Tačiau šiemet matome sugrįžtantį poreikį aktyvioms komandinėms veikloms ir visų dalyvių įtraukimui. Užsakovų lūkestis visada išlieka tas pats – sukurti taip vadinamą nuostabos efektą renginyje, sužavėti, nustebinti. Tai iš esmės vienintelis elementas, ko tikisi užsakovas. Kitų specialių pageidavimų ar netradicinių užsakymų ši vasara nežada“, – sako A. Kamantauskas.

Pandeminis laikotarpis suformavo ir naują tendenciją – integruoti į vasaros renginio programą motyvacinius lektorius. A. Kamantauskas priduria, kad pandemijos metu motyvaciniai lektoriai dalyvavo nuotoliniuose renginiuose, o dabar jie atvyksta į renginius susitikti gyvai. Tai neretai ne tik įtaigiai sėkmės istorijas pasakojantys pranešėjai, bet ir praktikai, kurie geba įtraukti renginio dalyvius į viešojo kalbėjimo, fotografijos, fenotipologijos, įvairių sporto šakų, juoko jogos, grafitų kūrimo ar kitus užsiėmimus.

Daugėja IT sektoriaus užsakymų

Pasak renginių organizatoriaus A. Kamantausko, tarp renginių užsakovų vis labiau daugėja IT sektoriaus įmonių, kuriose dirba daug jaunų žmonių, tad ir renginių dalyvių amžiaus vidurkis jaunėja. Tai diktuoja poreikį netradiciniams kūrybiniams sprendimams ir vadinamajai „out of the box“ idėjų paieškai.

„Tarp dirbančiųjų technologijų sektoriuje yra nemažai intravertų. Nors ir minimaliai, bet ši auditorija renginio metu nori būti įtraukta, todėl didėja ir kūrybinių sprendimų įvairovė“, – pažymi jis.

Renginiuose šiemet ypač paklausūs ir įvairūs komandiniai nuotykiai su įspūdingais sprogimais ir kitais šou elementais, taip pat lenktynės, orientacinės žaidynės, konstravimo ar kitos komandų kūrybinės dirbtuvės, kur reikalingas strateginis mąstymas ir didelis įsitraukimas. Kasmet atsiranda norinčių išbandyti pažintinį ištvermės žygį su netikėtomis interaktyviomis stotelėmis.

Nauja tendencija –  renginiai gamybinių įmonių teritorijose

Pastaraisiais metais išryškėjo ir keletas naujų renginių tendencijų, kurios patraukė ir publikos, ir organizatorių dėmesį. Viena jų – miesto renginiai. Net vasaros šventėms renkamasi erdvė, esanti mieste – atrandami pačiame mieste esantys kiemai, skverai, parkai. Tai skatina kūrybiškai atrasti naujas erdves, kurti naujus renginių formatus, pritaikytus miesto ritmui, atsižvelgiant į infrastruktūrą, ribojimus, esančius mieste.

Kamantauskas atkreipia dėmesį, kad vis daugiau atsiranda norinčių švęsti įmonės teritorijoje.

„Tai dažniausiai gamybos įmonės, kurios šventei transformuoja industrines savo vidines teritorijas, suteikia joms festivalio atmosferą“, – naujoves komentavo renginių organizavimo įmonės vadovas.