Kamantinėjimai #17 Pokalbis su Vaidotu Valiukevičiumi

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Tinklalaidė
Publikuota
2023 05 26

„Norint ką nors pasiekti, reikia užsispyrimo ir ugdyti įpročius. Tavo tikslai visada turi būti didesni nei šiuo metu tu gali juos įgyvendinti. Tik taip tu augi. Yra tik 2 proc. žmonių, kurie daro daugiau negu visi kiti. Aš jaučiu, kad galiu būti tie du procentai“, – dalyvaudamas naujoje Aurimo Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ sakė „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.

Muzika padėdavo nusiraminti vaikystėje

Nuo penkerių metų supratęs, kad savo gyvenimą sies su muzika, Vaidotas pats tėvų paprašė išleisti jį į muzikos mokyklą. Iš vaikystės jis prisimena ne mamos sektas pasakas ar dainuotas lopšines, o ypač vieną dainą, kuri jį, padūkusį vaiką, nuramindavo ir kurios klausydavosi nuo pradžios iki pabaigos.

„Dabar neprisimenu, kaip ji skamba, bet dainoje buvo minimas kažkoks prancūziškas moters vardas. Ir aš save prisimenu, kad vos išgirdęs, iš karto nurimdavau, atsisėsdavau ant sofos ir klausydavau visą dainą. Iki dabar aš negaliu klausytis muzikos kaip fono. Jeigu aš klausausi muzikos, tai atsisėdu ir klausausi, nes taip aš susifokusuoju į ją. Tai ir formavo mano tikslą, kad noriu būti su muzika“, – kalbėdamasis su režisieriumi ir renginių organizavimo agentūros „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė V. Valiukevičius.

Anksti suprato, ką reiškia būti matomam

 

Atlikėjas atvirauja, kad vaikystėje nebuvo viskas taip paprasta, reikėjo pakovoti už savo vietą po saule. Vaidotas neslepia, kad dėl savo ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo ir tamsesnio gymio iki devintos klasės jautėsi daugiau matomas ir pažeidžiamas. Kartais jis jausdavosi atstumtasis arba, priešingai, visiems patikdavo. Žvelgdamas atgal iš dabartinės perspektyvos, Vaidotas šiandien pripažįsta, kad vieną dieną galime būti visų mylimi, o taip pat ir nekenčiami. Kaip jis pats sako, jo asmenybės formavimuisi įtakos turėjo gana ankstyvas suvokimas, ką reiškia būti matomam ir kaip su tuo tvarkytis.

 

Paklaustas, kada vaikystėje jautėsi laimingas, Vaidotas pasakojo jam itin giliai įstrigusį prisiminimą, kaip vasarą su draugais iš molio pastatė visą sumažintą miestą. „Man tai teikė labai didelį džiaugsmą. Gal ten ir buvo mano pirma reali kūryba, kur niekas nežinojo, kad ten mes turime visą savo miestą. Mes net eidavome į jį per kitur, aplinkui, kad kiti vaikai nematytų, kur mes einame. Bet gal dėl to iki dabar mano hobis, be muzikos, yra architektūra. Aš visada stebiu kiekvieną pastatą, kodėl jis taip stovi, kodėl jis tokios formos, kokią jis funkciją atlieka“, – prisimena tinklalaidės „Kamantinėjimai“ pašnekovas.

 

Lygiavosi į Maiklą Džeksoną

 

Savo išskirtinumu Vaidotas pasižymėjo nuo vaikystės, o daugiausiai aplinkinių dėmesio gavo sulaukęs paauglystės, kuomet buvo tobulai įvaldęs Maiklo Džeksono „mėnulio eiseną“. Pirmiausia susižavėjęs jo seserimi Dženet Džekson, vėliau pas kaimyną pamatęs M.Džeksono nuotrauką, o paskui ir paklausęs muzikos, Vaidotas ėmė juo domėtis kaip menininku ir iki šiol jis jam – pavyzdys daugelyje gyvenimo situacijų.

 

Nuotraukų autorius – Gabrielius Jauniškis

 

„Dažnai manęs klausia, ar tu, Vaidotai, kada nors jauteisi „pasikėlęs“ dėl kažkokių pasiekimų, atsakau – ne. Jeigu tik imdavo nors kiek riestis nosis, aš visada pagalvodavau, o kiek Maiklas Džeksonas yra pasiekęs. Jeigu aš kažkada norėjau būti kaip jis, tai kiek aš jo pasiekimų turiu savyje? Ir suprantu, kad dar yra erdvės dirbti ir eiti į priekį“, – atvirauja Vaidotas.

 

„Eurovizija“ buvo tik pradžia kitiems tikslams

 

Nuo „Eurovizijos“ temos grupei „The Roop“ labai nutolti nepavyko, kadangi šiemet jie su grupe buvo pakviesti koncertuoti eurovizinės savaitės atidarymo renginyje. Vaidotą džiugina, kad šis kvietimas yra tarsi įrodymas, kad mes, kukli tauta, vis dėlto turime visus reikiamus įgūdžius, reikia tik nesikuklinti ir eiti į pasaulį plačiau. Ano jo, kiekvienas savo veikloje gali eiti į pasaulį žymiai drąsiau.

 

Laidoje „Kamantinėjimai“ jis taip pat atskleidė, kad dalyvavimas „Eurovizijoje“ nebuvo pagrindinis jo tikslas, bet puiki priemonė norimam tikslui pasiekti. Daug kas, jo manymu, į šį konkursą žiūri kaip į baigtinį dalyką, tačiau į į jį reikia važiuoti su tikslu, siekiant toliau intensyviai tęsti savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

 

Ateities planuose ir pirmasis „Grammy“ apdovanojimas

 

Paklaustas apie užsibrėžtus ambicingus tikslus, Vaidotas sutinka, kad per dideli tikslai ar ilgas jų siekimas gali demotyvuoti ar veikti nuotaiką, tačiau taip pat pabrėžia, kad norint ką nors pasiekti, reikia turėti užsispyrimo ir ugdyti įpročius.

 

„Tavo tikslai visada turi būti didesni nei šiuo metu tu gali juos įgyvendinti. Tik taip tu augi. Yra tik 2 proc. žmonių, kurie daro daugiau negu visi kiti. Kodėl ne visi yra muzikantai? Jeigu tai būtų taip lengva, tai tikrai turėtume ne daugiau vadybininkų visose veiklose, bet muzikantų. Žmonės yra protingi, jie visada renkasi, kas lengviau. Aš jaučiu, kad galiu būti tie du procentai“, – kalbėdamasis su A. Kamantausku sakė jis.

 

Kalbėdamas apie ateities planus, Vaidotas užsiminė apie grupės dešimtmetį, daugybę suplanuotų koncertų ir kuriamą dokumentinį filmą. Taip pat jis nedrąsiai prasitarė, kad norėtų ir pamažu to siekia, jog Lietuva gautų prestižinį pripažinimą – pirmąjį „Grammy“ apdovanojimą.

 

Kad pasiektų tikslus, Vaidotas kaip savo supergalią įvardija tikėjimą savimi. Taip pat neslepia ilgai mokęsis suprasti save, ko iš tikrųjų norintis ir kad labiausiai jį ugdė patirtos nesėkmės. „Reikia mylėti save ne per egoizmo prizmę, bet mokėti save paguosti. Nekaltinti, kad suklydai, o paklausti savęs, ko iš klaidų išmokai, mokėti su savimi pasikalbėti. Mano stiprybė yra meilė sau ir tikėjimas, kad vienaip ar kitaip viskas bus gerai“, – pripažįsta Vaidotas.

 

Daugiau Gabrieliaus Jauniškio įamžintų akimirkų galite peržiūrėti čia:

Renginių rinkos r(evoliucija): ar esame pasirengę mokėti už kūrybines idėjas? 

Autorius
Rekūrai Group
Kategorija
Revolution
Publikuota
2023 05 08

Aurimas KAMANTAUSKAS, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, konferencijos „Revolution“ organizatorius

Jei panorėtumėte, kad dizaineris sukurtų originalią suknelę pagal jūsų figūrą nebūdami tikri, jog ją pirksite – spėkite, ar dizaineriai imtųsi darbų nemokamai? Tokią analogiją galima pritaikyti ir renginių rinkoje, kurioje dirbančios agentūros kelia klausimą, kodėl jos turi kurti ir dalintis idėjomis nemokamai.

Renginių industrijos siekiamybė – mokamos kūrybinės idėjos

Prieš mėnesį vykusi pirmoji Baltijos šalyse renginių konferencija „Revolution“ atskleidė didžiulį poreikį tokiam įvykiui ir subūrė po vienu stogu daug renginių rinkos profesionalų ir mėgėjų, atsakingų už renginių organizavimą savo įmonėse ir organizacijose. Didelio aktualumo sulaukė konferencijos baigiamoji diskusija, kurioje verslo organizacijų atstovams buvo užduotas klausimas: ar verslas yra pasiruošęs mokėti už kūrybinius pasiūlymus ir kada tai taps norma? 

Iš diskusijos dalyvių pasisakymų buvo akivaizdu, kad tai tema, kuri rūpi daugeliui, ja jau ilgai diskutuojama ir ieškoma sprendimų, tačiau klausimas, kada verslas bus pasirengęs mokėti už originalias kūrybines idėjas, vis dar lieka neatsakytas.

Esu įsitikinęs, kad vien šis faktas paskatintų agentūras aktyviau dalyvauti įmonių rengiamuose konkursuose ir padidintų kūrybiškumo bei idėjų konkursuose įvairovę. Jei dar būtų įsteigiamas ir piniginis prizas kaip papildoma paskata prie gaunamo užsakymo uždarbio, tikiu, kad tai paskatintų kūrėjus dar daugiau investuoti ir pasitelkti išorinius partnerius idėjų sukūrimui. Tokiu atveju laimėtų tiek kūrėjai, kurie būtų labiau motyvuoti dalyvauti konkurse, tiek unikalių paslaugų norintys užsakovai.

Šiandien renginių rinkoje vis dar judama lengvesniu keliu. Jei perkančioji organizacija žiūri į tai, kaip į darbo pokalbį, tuomet iš dalyvio tikisi sukaupto gerų darbų portfelio pristatymo ir atsakymo į klausimus, kaip jis valdytų užsakovo renginius, poreikius ir lūkesčius, kokius rezultatus ir kokiais būdais pasiektų, jei būtų pasirinktas. Dažnai užsakovai prašo pateikti kūrybinius pasiūlymus be įsipareigojimo sumokėti už atliktą darbą, o tai sukuria nesaugumo barjerą, todėl neretai agentūros siūlo kartotinius sprendimus. Užsakovai dažnu atveju tai traktuoja kaip kūrybinę tinginystę arba idėjų badą.

Bet verta pasižiūrėti į šią situaciją iš kitos pusės. Pavyzdžiui, advokatams už jų paslaugas mokame nuo pirmos susitikimo minutės, tačiau jie mums gali siūlyti jau anksčiau praktikoje pritaikytą, išbandytą gynybos modelį, kad pasiektume gerą rezultatą. Ar advokatą vadinsime nekūrybingu?

Dar vienas pavyzdys – įsivaizduokite, kad ieškote naujo drabužio. Šiuo atveju galite nueiti į prekybos centre esančią jums patinkančio prekinio ženklo parduotuvę ir nusipirkti naują rūbą iš masinės produkcijos. Pasimatuoti kelis skirtingų drabužių variantus jums nieko nekainuos. Tačiau galite eiti pas dizainerį, kuris leis pasimatuoti jau sukurtą drabužį. Bet jei norėsite, kad dizaineris sukurtų originalią suknelę pagal jūsų figūrą nebūdami tikri, kad ją pirksite – spėkite, ar dizaineriai imsis darbų nemokamai? Todėl kyla klausimas, kodėl renginių agentūra turi kurti ir dalintis idėjomis nemokamai?

Populiaru išgirsti frazę: „Ačiū, pasirinkome kitus, tikimės bendradarbiauti ateityje“

Būna atvejų, kai perkančios organizacijos norėdamos gauti kuo daugiau pasiūlymų renginiams, stengiasi ir paskambinti, ir parašyti bei nori įsitikinti, ar kūrybinė agentūra dalyvaus konkurse. Tačiau, kai reikia agentūrai pateikti atsakymą – entuziazmas blėsta. Pasibaigus konkursui, kūrybinės agentūros sulaukia tipinės frazės – „ačiū, pasirinkome kitus, tikimės bendradarbiauti ateityje“. Todėl minėta fraze bandoma išlaikyti gerus santykius ir tikimasi tolimesnio bendradarbiavimo ateityje. Ši praktika ydinga. 

Dalyvaudamos konkurse ir pateikdamos pasiūlymą, agentūros tam skiria labai daug laiko. Reikia sugalvoti koncepciją, ją tiksliai aprašyti, rasti subrangovus, juos rezervuoti, parengti sąmatą, užpildyti įvairų klausimyną, pasirašyti konfidencialumo sutartis, paruošti bei pateikti visą projekto medžiagą konkursui. Todėl siekiant agentūrą motyvuoti generuoti geresnes idėjas bei norą teikti pasiūlymus ir ateityje – labai svarbu argumentuotai suteikti atgalinį ryšį, kodėl gautas pasiūlymas netiko, ko pritrūko, kad būtų pasirinktas.

Pagarbos stoka konkurso dalyviui lemia perkančiųjų organizacijų „juodųjų sąrašų“ formavimus. Jei yra siekiamybė gauti kuo daugiau kokybiškų pasiūlymų ir išrinkti patį geriausią, reikia įdėti pastangų abiem pusėms ir formuoti ilgalaikio bendradarbiavimo siekiamybės modelį. Tik taip galime visi kartu prisidėti prie kokybinių, lūkesčius atitinkančių, poreikių auginimo progreso.

Dažnos kūrybinių idėjų vagystės

Tęsiant mintį apie kūrybines idėjas, noriu pabrėžti, kad Lietuvoje vis dar sudėtinga arba praktiškai neįmanoma teisinė idėjų apsauga. Užtenka pakeisti renginio pavadinimą, kelis režisūrinius sprendimus ir užsakovas bus teisus sakydamas, kad tai yra kita idėja. Iš renginių rinkos specialistų neretai išgirstu, kad pasitaiko atvejų, jog asmeninę pasiūlytą idėją pasiima potencialus pirkėjas ir perduoda įgyvendinti kitai pasirinktai agentūrai. Apie tai sužinoma jau įvykus renginiui.

Būtent toks atvejis yra pasitaikęs ir mūsų agentūros „ReKūrai“ komandai, kai mačiau labai neprofesionaliai realizuotą mano sugalvotą idėją vienos organizacijos jubiliejuje, kurią įgyvendino kita agentūra, laimėjusi renginio organizavimo konkursą. Šiuo atveju itin gajus posakis, kad „geros idėjos sklando ore“ kaip alibi, pasisavinus idėją, tinka ne visada. Esu įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju dviem skirtingoms agentūroms sugalvoti identišką sprendimą, kad įmonės vadovas įkūnys scenos legendą Fredį Merkurį bei atliks legendinį grupės „Queen“ kūrinį šventės atidarymo metu, yra naivu ir mažai įmanoma. Pasiūlyti šią idėją mus įkvėpė komandos atlikta užsakovo biografijos, įmonės istorinių faktų ir įvykių muzikos pasaulyje analizė. Galutinis šios idėjos pasiūlymas buvo labai subtiliai apgalvotas, todėl neįtikėtina, kad kita agentūra galėjo visa tai sukurti identiškai. 

Teko ir mūsų komandai sulaukti tokio prašymo, kad įgyvendintume vieną idėją, kurią įmonė pasiėmė iš kitos agentūros pasiūlymo. Mūsų atveju, įmonės atstovas tai pripažino, o kiek pasitaiko atvejų, kai šis faktas nuslepiamas ir pristatomas kaip organizacijos sumanymas. Todėl prieš dalyvaujant idėjų konkursuose, kiekvienas turime įvertinti galimą riziką, kad tavo pateikta idėja bus įgyvendinta kitos agentūros. Šioje srityje dirbant yra daug kūrybinių atradimų, tačiau reikia susitaikyti ir su galimais praradimais.

Po renginių industrijos skėčiu – daugelio profesijų atstovai

Tai buvo viena iš temų, kuri sulaukė daug diskusijų Vilniuje surengtoje pirmojoje renginių konferencijoje „Revolution“. Įsiplieskusi diskusija parodė, kad šis klausimas yra aktualus daugeliui, todėl būtina ieškoti sprendimų. Neabejoju, kad juos galima surasti ir dėl to galiausiai tik laimėtų visos pusės.

Ne veltui konferencijoje „Revolution“ buvo paliesta temų gausa iš pačių įvairiausių sričių. To siekėme sąmoningai, nes matome, kad daugelis dar gana siaurai žvelgia į renginių rinką, nors ji yra labai didelė ir apima skirtingų sričių atstovus.

Šios rinkos dalį užpildo ne tik renginių organizatoriai, bet ir paslaugas renginiuose teikiantys vedėjai, atlikėjai, garso, šviesų, technikos inžinieriai, dailininkai, scenografai. 

Virėjai, padavėjai, staltiesių siuvėjai ir lygintojai, dizaineriai, floristai, viešbučiai, konferencijų salės, kambarinės, maisto kūrėjai ir tiekėjai, – jie taip pat yra neatsiejama renginių industrijos dalis ir turi konkrečius darbus ir atsakomybes renginio metu. 

Sąrašas nebaigtinis, nes renginių industrija yra milžiniška. Jos reikšmė šalies ekonomikai yra didžiulė bet, tenka pripažinti, deramai neįvertinta. Vienas konferencijos tikslų ir yra išryškinti renginių industrijos kuriamą vertę bei suburti po vienu stogu visus joje dirbančius – nuo profesionalų iki mėgėjų, nes mus visus vienija tas pats tikslas: surengti dar įdomesnį, kūrybiškesnį ir nuostabesnį renginį.